Vienai iš nedaugelio šalyje antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio įstaigų – Palangos reabilitacijos ligoninei (PRL) apibūdinti geriausiai tinka žodis „vienintelė“. PRL vienintelė tokio pobūdžio šalyje gydomosios reabilitacijos įstaiga, kuri neriboja pacientams procedūrų skaičiaus, nuperka reikalingus vaistus, kol pacientas ligoninėje. Dar daugiau: esant reikalui, PRL atsiveža pacientus net iš tolimiausių šalies kampelių. PRL – vienintelė, siūlanti tokį platų reabilitacijos paslaugų spektrą – modeliuojanti realias gyvenimo po reabilitacijos situacijas – net pacientą mokant iš naujo žvejoti – realiame! – tvenkinyje, užnerti jauką ir nuo kabliuko išlaisvinti pagautą žuvį. Taip pat tikrą! Tik Palangos reabilitacijos ligoninė turi unikalų darbinių įgūdžių ugdymo centrą, kuriame galima išmokti ir manikiūro, ir pedikiūro, ir kirpėjo (s) įgūdžių, konstruoti nesudėtingus gaminius ir atrasti bei ugdyti savyje menus. PRL, kuri kitąmet švęs 25-uosius savo veiklos metus, direktoriaus pavaduotoja medicinai Romantė Aleknavičienė mielai atsakė į laikraščio „Palangos tiltas“ klausimus.
– Ar kas nors be Palangos reabilitacijos ligoninės teikia tokio lygio paslaugas Klaipėdos regione?
– Palangoje mes esame vieninteliai, teikiantys trečiojo lygio reabilitacijos paslaugas. Klaipėdoje jas teikia tik Klaipėdos Jūrininkų ligoninė. Be mūsų ir jų tokias trečiojo lygio reabilitacijos paslaugas teikia Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) Kauno klinikos.
Reabilitacijos lygis – antrasis ar trečiasis – priklauso nuo ligonio sveikatos būklės, jos sunkumo.
Kiekvienoje ligoninėje reabilitologai, atlikdami tam tikrus tekstus, įvertina paciento klinikinės būklės sunkumą. Būtent tokių testų rezultatai ir apsprendžia, kokiam reabilitacijos lygiui priskirti pacientą.
Trečiojo lygio ligoniai dažnai yra mažai mobilūs ar nevaikščiojantys. Reabilitacijos lygį patvirtina Teritorinės ligonių kasos, išduodamos pažymą, kurioje nurodoma kompensacija tam tikro lygio reabilitacijai.
Pagal gydymo profilius Palangos reabilitacijos ligoninėje yra neurologijos, atramos ir judamojo aparato pažeidimų, kvėpavimo sistemos susirgimų reabilitacija. Kiekviename gydymo profilyje reabilituojame sergančiuosius pačiomis įvairiausiomis ligomis. Pacientas konkretų susirgimą, kuomet skiriama nemokama medicininė reabilitacija, gali sužinoti, pasikonsultavęs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.
Savo veikloje mes stengiamės išlaikyti mano jau minėtų sudėtinių profilinių dalių ir komponentų kompleksiškumą – taikyti medicininę, aktyviąją ir profesinę reabilitaciją. To mokėmės iš savo užsienio partnerių ir stengiamės gautas geras pamokas taikyti savo praktikoje.
Dar daugiau: jau pasiekėme tokį lygį, kad nesimokome iš jų – bendradarbiaujame su jais kaip lygiaverčiais parneriais ir džiaugiamės, kad kiti iš mūsų jau mokosi.
– Kas skiria Palangos reabilitacijos ligoninę iš kitų antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio gydymo įstaigų?
– Pirmiausia, esu įsitikinusi, mes iš kitų išsiskiriame teikiamų paslaugų kokybe. Tam skiriame labai daug dėmesio. Didelę reikšmę turi ir naujos medicininės įrangos įsigijimas bei aukšta personalo kvalifikacija.
Kitaip nei kitos antrojo ir trečiojo reabilitacijos lygio ligoninės, mes esame vieninteliai, kurie neriboja reabilitacijos procedūrų skaičiaus. Kitaip tariant, pas mus pacientas gauna programą, kokios jam reikia pagal jo ar jos klinikinę būklę, kurią įvertina gydytojas.
Procedūrų skaičius dėl to pas mus gali varijuoti nuo kelių iki šešių, aštuonių ar net daugiau. Pabrėšiu: už jas, net papildomas, mokėti papildomai nereikia. Pacientas gauna viską, kas jam būtina.
Man keista girdėti, kai mūsų kolegos iš kitų miestų klausia: „Jeigu pacientas atvyks pas jus gydytis, kiek paslaugų jis gaus?“ Mūsų atsakymas vienodas: „Gaus tiek, kiek reikės“. Taip pat garantuojame stacionaro rekomenduotą medikamentinį gydymą.
Esame unikali medicininė įstaiga ir ta prasme, kad turime ne tik savo katilinę, kuri leidžia pasirūpinti savo energijos poreikiais, net duoną patys kepame. Bet kas svarbiau medicinine prasme kiekvienam, turime unikalų profesinės reabilitacijos centrą. Tokios reabilitacijos metu pacientai turi galimybę grįžti į visuomenę ir nebūti jos išlaikytiniais – įgyti įvairių darbinių įgūdžių.
Mūsų teikiamai aktyviajai reabilitacijai mes esame įrengę aktyvios reabilitacijos rekreacijos salą. Joje mūsų instruktorius moko pacientą, kaip valdyti vežimėlį, ir ne tik: vasarą mūsų kineziterapeutas ar ergoterapeutas moko neįgaliuosius, judančius neįgaliojo vežimėlio pagalba, persikelti nuo kranto į valtį, plaukia kartu valtyje, mokosi žvejoti, o pagautą laimikį iškepti ir pavaišinti savo artimuosius ar palatos kaimynus.
Šį mėnesį Lietuvoje startavo seniai laukta e-sveikatos sistema, prie kurios pirmajame etape turi galimybę prisijungti tik dalis Lietuvos gydymo įstaigų. Džiaugiuosi, kad pas mus elektroninė ligos istorija jau veikia nuo 2009 metų.
Elektroninė sveikatos sistema, paaiškinsiu, sudaro galimybę kaupti paciento informaciją iš įvairių sveikatos priežiūros įstaigų vienoje e-sveikatos istorijoje. Tai leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.
Mes ligoninės vidaus elektroninę sistemą susikūrėme sekdami estų pavyzdžiu, per daugiau kaip penkerius metus gerokai ją patobulinome, dabar beliks įsilieti į bendrą nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą.
Paprastai kalbant, mes jau seniai neturime ranka rašomų ligos istorijų. Buvome pirmieji Lietuvoje pradėję naudotis elektroninėmis ligonių kortelėmis. Neslėpsiu: ne visiems patiko tokia mūsų iniciatyva.
Ir tai dar ne viskas. Mes sėkmingai dalyvaujame kuriant bei plėtojant telemedicinos paslaugas: prieš porą metų mes įsigijome akių dugną tiriančią optinę kamerą, kurios dėka galime nufotografuoti paciento akių dugno vaizdus. Turima medicininė įranga leidžia juos mums siųsti Santariškių klinikų specialistams įvertinti akių dugno pakitimus.
Tai – inovatyvus dalykas. Tokiu būdu pacientai išvengia ilgo kelio iki gydytojo specialisto konsultacijos.
Artimoje ateityje planuojame įsigyti modernų elektrokardiografą, kurio dėka galėsime registruoti ir perduoti telemedicinos būdu paciento elektrokardiografinius vaizdus atitinkamoms medicininėms įstaigoms.
Girdėjau, kiti medikai nelabai džiaugiasi, kad juos pakeičia moderni technika. PRL mes visi už inovacijas ir modernumą.
– Kaip spėjate sekti visas naujoves taip sparčiai vystantis medicinos ir reabilitacijos sritims? Ar pakanka šiandien tik naudotis internetu ar būtina dalyvauti ir tarptautinėse medicininės reabilitacijos konferencijose – semtis ir dalintis patirtimi jose?
– Skirtingais mūsų ligoninės gyvavimo laikotarpiais taikėme skirtingas informacijos gavimo priemones. Pradžioje, kol nebuvo sukurta visa ligoninės sistema, kol nebuvo iš ko labai mokytis, ieškojome kuo daugiau kelių į užsienį. Iš kolegų svetur gavome labai vertingos „know-how“ (praktinės) patirties, patarimų, taip pat ir didžiulę materialinę paramą. Laikui bėgant atsirado galimybės Palangos reabilitacijos ligoninės specialistams vykti į užsienį ir perimti mūsų kolegų gerąją patirtį.
Net dabar, kai esame pasiekę aukštą paslaugų lygį ir sulaukę daugybės įvertinimų – svarbiausia, ligonių pripažinimo, mūsų darbuotojai vyksta pas mūsų partnerius, ypač į Daniją, kur mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vyborgo ligonine, ir dalinasi patirtimi su jais. Nuvykę pas danus jaučiamės kaip namuose – dirbame pagal tą pačią sistemą, mūsų turima įranga taip pat nesiskiria nuo jų turimos, medicinine prasme.
– Ar, objektyviai žvelgiant, Palangos reabilitacijos ligoninės medicininė įranga atitinka geriausius tokios įrangos standartus ir kokybę Vakarų Europoje? Ar inovacijos į jūsų ligoninę įžengia „koja-kojon“ kaip ir geriausiose užsienio medicininės reabilitacijos įstaigose?
– Iš esmė kalbant, taip, didesnių skirtumų nėra, nebent tik tai, kad galbūt kartais skiriasi mūsų ir jų techninės įrangos modeliai. Kitaip tariant, galbūt kartais vakariečių įranga atrodo vizualiai gražiau, gal daugiau funkcijų jų technika leidžia atlikti tiesiog paliečiant ekraną (vadinami „touch-screen“ monitoriai – aut.). Bet vėlgi – mūsų įranga savo techninėmis galimybėmis visiškai prilygsta ar yra panaši kaip į jų ir, žinoma, neturi įtakos medicininės reabilitacijos efektyvumui.
– Įrangos įsigijimas – nepigus dalykas. Ar už ją Palangos reabilitacijos ligoninė moka iš savo kišenės?
– Savo įrangą stengiamės nuolat atnaujinti ir įsigyti naujos, bet kiekvienais metais šis procesas – skirtingas. Be abejo, ligoninė kiekvienais metais įdeda labai daug savo lėšų, kad modernizuotų savo įrangą, taip pat stengiamės dalyvauti visuose Sveikatos apsaugos ministerijos, savo steigėjo, projektuose, ypač tuose, kur yra galimybė gauti Europos Sąjungos finansavimą. Dalį lėšų tam tikslui gauname iš valstybės investicijų programos.
– Kokia įranga didžiuojatės?
– Praėjusių metų pabaigoje mes baigėme gydomojo korpuso renovaciją, kuri užtruko kelerius metus. Ją vykdėme pagal aukštus, kad nesudarytumėme didelių trikdžių mūsų ligoniams. Viename jų įrengėme sūkurines voneles rankoms ir kojoms. Taip pat įrengėme vandens taką, kuriame atliekamos kineziterapijos procedūros. Ergoterepeutai įsigijo modernią reabilitacijos sistemą rankos ir plaštakos pakitimams gydyti. Fizioterapijos arsenalą papildėme taip vadinamu smūgio bangos terapijos aparatu. Logopedai dabar turi galimybę skirti elektros terapijos aparatą kalbos sutrikimams ir rijimo sutrikimams šalinti. Per paskutiniuosius metus taip pat įrengėme modernų funkcinės elektros stimuliacijos kabinetą, kuriame procedūras atlieka mūsų kineziterapeutas. Įsigijome, be kita ko, pusiausvyros ir koordinacijos ištyrimo ir testavimo sistemą „Zebris“.
– Sezono metu jūsų ligoninė, kaip ir visa Palanga, niekada nejaučia pacientų trūkumo. Kaip jums sekasi kitu metų laiku?
– Medicininės reabilitacijos prasme jokio sezoniškumo nejaučiame. Galbūt yra tam tikras sezoniškumas kalbant apie sveikatinimo paslaugų teikimo sektorių.
– Ar galite išskirti tam tikrą sezoniškumą pagal gydomas traumas, ligas?
– Išties, pavasarį ir ypač vasarą atsiranda daugiau trauminių pacientų, kalbant profesiniais terminais, spinalinių pacientų, nukentėjusių maudantis atviruose vandens telkiniuose, neriant.
– Kaip beveik per 25 Palangos reabilitacijos ligoninės gyvavimo metus pasikeitė ligoninėje gydomosios reabilitacijos paslaugų pobūdis pagal sveikatos sutrikimų specifiką?
– Kaip bebūtų gaila, bet spinalinių pacientų – patyrusių stuburo traumas – skaičius beveik per 25 metus nepakito. Stuburo, nugaros smegenų traumas dažniausiai patiria jauni žmonės. Tarp tokių spinalinių ligonių vyrauja traumos, patirtos nardant, per autoįvykius. Gaila, kad tokia statistika išlieka stabili, nors visuomenės sveikatos centrai bei masinės informavimo priemonės deda daug pastangų, kad tokio pobūdžio traumų mažėtų.
Tarp pasikeitimų išskirčiau tai, kad pajaunėjo insultai. Dabar turime gerokai daugiau jaunų insultų, ko nebuvo anksčiau. Deja, dabar neretai mūsų ligoninėje galima sutikti ir trisdešimtmečių, ar vos perkopusių šią amžiaus ribą – ir vyrų, ir moterų, kuriuos ištiko insultas, svarbiausia, žmones ištinka sunkios formos insultai.
– Su kuo tai sietina?
– Galbūt su nervine įtampa, itin aktyvaus gyvenimo negerovėmis – stresu, judėjimo stoka, nesugebėjimu suvaldyti stresą. Dėl jo turime daug taip vadinamų hipertenzinių – su padidėjusiu ar dideliu kraujospūdžiu – susijusių ligų. Kiekvienas atvejis – individualus.
– Ieškant inovatyvių sprendimų ir spėjant koja kojon žengti su technologijų vystymusi, didžiausi medicinos centrai ir Lietuvoje, ir pasaulyje dirba su mokslininkais. O kaip jūs?
– Be abejo, tai yra labai svarbu. Išties, mes daug ir aktyviai naudojamės mokslo specialistų žiniomis – bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Šiaulių universitetu, Sporto universitetu, taip pat su visomis šalyje veikiančiomis kolegijomis. Bendradarbiavimo kryptys yra skirtingos: nuo bendrų projektų, kaip, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, motorikos ir koordinacijos pakitimų diagnostikos – projektą vykdome kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Sporto universitetu, iki atskirų specialistų vizitų.
– Po nugaros smegenų operacijos atsigaunančiam mano tėvui šeimos gydytojas viename Dzūkijos mieste paaiškino, kad reabilitacijai jis turi vykti į Druskininkus, o ne pas jus į Palangą, neva tai per brangu ir teritorinė Ligonių kasa nemokės už reabilitaciją. Ar pacientas Lietuvoje gali rinktis, kur jam atlikti reabilitaciją?
– Ne visi pacientai žino savo teises, ir galbūt kai kurie kolegos šiuo nežinojimu papiktnaudžiauja.
Dėl to ir turime tokių atvejų, kaip kad jūs minėjote, kai ligoniai negali vykti reabilitacijai į gydymo įstaigą, kurioje jie norėtų pirmiausia patys atlikti reabilitaciją.
Lietuvoje pagal galiojančius įstatymus reabilitacijos įstaigą turi teisę pasirinkti pats pacientas, šeimos, ar gydantis gydytojas, gali tik rekomenduoti kur vykti reabilitacijos.
Palangos reabilitacijos ligoninė turi sutartis su visomis šalies teritorinėmis Ligonių kasomis ir priima pacientus iš visos Lietuvos.
Tiesą pasakius, ne tik priimame, bet ir atsivežame. Turime tam tikslui savo transportą, Greitosios pagalbos automobilius – mūsų slaugytoja su vairuotuoju gali nuvykti į bet kurį šalies kampelį ir pacientą atsivežti. Be abejo, stengiamės pirmiausia atsivežti trečiojo reabilitacijos lygio ligonius. Už transportavimo paslaugas apmoka mūsų ligoninė. Pacientui tai nekainuoja nė cento.
– Ar tokia paslauga – dalis konkurencijos priemonių su kitomis panašaus lygio ligoninėmis?
– Nevadinčiau tai konkurencija, nes, kaip minėjau, šalyje yra vos keletas antrinio ir tretinio lygio reabilitacijos paslaugas teikiančių ligoninių. Džiaugiamės kiekvienu pacientu, ypač tais, kuriems mus rekomenduoja gydymo įstaigos šalia kitų trečiojo lygio reabilitacijos centrų.
– Sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugų siekiantys žmonės taip pat gali atvykti pas jus ir be teritorinių Ligonių kasų siuntimo ir mokėtis už paslaugas pas jus nustatytais įkainiais.
– Išties taip. Daliai pacientų Ligonių kasos nekompensuoja reabilitacijos. Tai reiškia, kad toks pacientas neserga jokia sunkesne liga, tiesiog ketina pasirūpinti savo sveikatos profilaktika. Tokių pacientų dalis sudaro iki 20 procentų vasarą, žiemą – mažesnė.
– Kokių užsienio pacientų dažniausiai sulaukiate?
– Užsieniečiai pas mus mielai renkasi ir sanatorinio gydymo, sveikatingumo, ir reabilitacijos kursus. Kitaip nei Lietuvos pacientai, užsienio pacientai susimoka ir už reabilitacijos paslaugas. Bet, žinoma, gauna tokias pat medicininės reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugas kaip ir mūsų piliečiai.
Pagal susirgimus užsieniečių srautas yra gan įvairus: su stuburo patologijomis, nugaros smegenų pažeidimais ir sunkiomis traumomis.
Pacientų tradiciškai sulaukiame ne tik iš Rusijos, Baltarusijos, bet taip pat ir iš Švedijos, Ukrainos, Estijos, žinoma, Latvijos.
– Kaip jūs vykdote rinkodarą minėtose šalyse? Juk, matyt, nėra taip paprasta pasiekti, kad į Palangos reabilitacijos ligoninę atvyktų švedai, kurių finansinės galimybės, neabejoju, leidžia pasirinkti ir gerokai brangesnę reabilitaciją labiau žinomuose Europos sveikatos reabilitacijos centruose.
– Tiesioginės rinkodaros užsienio šalyse mes nevykdome. Informacija apie mus gaunama mūsų internetinėje svetainėje (www.prl.lt). Žinoma, mes stengiamės, kiek leidžia galimybės, dalyvauti įvairiuose renginiuose, tarptautinėse konferencijose, kur visapusiškai viešiname savo įstaigos reabilitacijos paslaugas. Mūsų ligoninė, pavyzdžiui, yra HOPE projekto dalyvė (lietuviškai – viltis – aut.). Jis apima visas Europos Sąjungos šalis, kiekvienais metais projekto eigoje yra analizuojamos skirtingos temos. Vykdydami projekto nuostatas, turime ne tik apie savo ligoninę skleisti informaciją nuvykę į Europos Sąjungos šalį, bet ir pristatyti savo regiono ir visos Lietuvos, kaip valstybės, sveikatos sistemą. Tai – vienas iš būdų gauti informaciją tiesiogiai.
Žinoma, geriausias informacijos būdas, kai ji sklinda iš lūpų į lūpas. Smagu, kad apie Palangos reabilitacijos ligoninę tokiu būdu sužino daug pacientų. Ir Lietuvoje, ir užsienyje.
– Ar nebūgštaujate, kad jūsų dominavimui reabilitacijos paslaugų sektoriuje iššūkį gali mesti kaimynas beveik jūsų pašonėje – „Šiaulių banko“ antrinės įmonės 50 milijonų eurų investicija į buvusias purvo gydyklas, žinomas Vytauto g. 170 adresu, kur iki 2022 turėtų iškilti 1500 vietų sveikatingumo ir reabilitacijos, planuojama net su trečiojo lygio paslaugomis, sanatorinis kompleksas?
– (Šypsosi). Mes jau turime daug kaimynų, tad džiaugiamės, kad galėsime sutikti ir dar vieną. Konkurencijos mes nebijome, nes esame įsitikinę, kad konkurencija – progreso variklis. Atvirai sakau: konkuruoti vos pradėjus teikti medicininės reabilitacijos paslaugas yra sunku. Neabejoju, kad tai suvokia ir mūsų kaimynai – esantys ir būsimi. Pacientų srautai pasiskirsto natūraliai. Galbūt iš jūsų minėto objekto galėtumėme sulaukti daugiau iššū
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.