Į kartingų trasą – su šypsena ir noru nugalėti

Trylikametis šventojiškis Tomas Jurevičius gyvena džiugiomis laukimo nuotaikomis, mat gruodžio mėnesį jis ruošiasi vykti į Pasaulio kartingų čempionatą, vyksiantį Egipte. Jaunasis lenktynininkas, ilgindamas savo pergalių sąrašą, priartėjo ir prie šios, jam itin svarbios, – pateko į pasaulio čempionatą.

Nuo septynerių

Šventojiškis T.Jurevičius, būdamas vos septynerių, sėdo prie kartingo vairo ir šios vietos nebeapleido. Pamatęs, kad jam puikiai sekasi ir ši veikla miela bei gavęs pritarimą iš tėčio, kuris ir treniruoja Tomą, netrukus berniukas tapo nepralenkiamas savo amžiaus grupėje. Kitais metais jau džiaugėsi pasiekta penktąja vieta. Tai buvo paskata siekti didesnių laimėjimų.

Patekti į dešimtuką

Jaunajam sportininkui T.Jurevičiui reikėjo nueiti ilgą kelią, kol gavo kvietimą į šiųmetinį čempionatą Šarm el Šeiche. Pasak trenerio ir tėvo irgi Tomo Jurevičiaus, jau vien patekimas į jį yra didžiulė pergalė. T.Jurevičius buvo pirmas lietuvis per atkrentamąsias varžybas patekęs į čempionatą. „Taurių tai turim labai daug, vien per metus patalpinam namuose 12-15 taurių“, - abu dalijosi laimėjimo džiaugsmais. Trykšdamas noru dalyvauti ir laimėti tiek T.Jurevičius, tiek ir jo didžiausias rėmėjas tėvas, nenusivilia, patyrę ir menkų nesėkmių. Degdamas aistra pasirinktai sporto šakai, jis tiki, kad dar daug gali pasiekti, todėl nuvykęs į Egiptą jis tikisi patekti į dešimtuką.

Pergalių taurės

„Kur būna varžybos, ten stengiamės ir dalyvauti“, - pasakojo T.Jurevičius. Jaunasis lenktynininkas Lietuvos kartingų čempionate užėmė pirmąją vietą, o Pabaltijo – ketvirtąją. Augdamas ir tobulėdamas T.Jurevičius trasoje jaučiasi „kaip žuvis vandenyje“, jis pasitiki savo jėgomis ir pernelyg nesijaudina. „Kartais koją pakiša ir techniniai dalykai, ne viskas priklauso nuo vairuotojo“, - teigė T.Jurevičius. Geros nuotaikos nestokojantis lenktynininkas džiaugiasi visomis savo pergalėmis, džiugindamas ir artimuosius. „Šeimoje Tomas ne vienintelis lenktynininkas, mano jau išėjęs Anapilin brolis taip pat lenktyniaudavo“, - prisiminimais pasidalino didžiausias sūnaus rėmėjas ir gerbėjas T.Jurevičius. Dėl tokio laisvalaikio pasirinkimo visa šeima tik džiaugiasi ir didžiuojasi, svarbiausia, pasak tėvo, kad turi mėgstamą veiklą ir nesišlaisto be užsiėmimo gatvėmis.

Savo lėšomis

Nors ši sporto šaka labai brangi, tačiau neblėstantis jaunuolio noras neleidžia nuleisti rankų ir dėl lėšų stygiaus nutraukti sėkmingai besitęsiančio laimėjimų srauto. Nesitikėdami jokios paramos, jie ruošiasi vykti į Egiptą savo jėgomis. „Parašėm prašymą dėl finansavimo savivaldybei, bet nesitikim, kad bus naudos“, - teigė T.Jurevičius. Apranga atkeliaus net iš Japonijos, nes, pasak šventojiškių, Lietuvoje specialaus kostiumo su visomis saugumo garantijomis nėra lengva gauti. „Mes visgi atstovausim Lietuvai, tad norisi ir lietuviškos atributikos – vėliavos, ir kaip atrodo keista, kai lietuviški atributai gimsta Japonijoje“, - apie pasiruošimą kalbėjo T.Jurevičius. Gimtadienio proga gavęs naujai nudažytą, ryškų šalmą, jaunasis lenktynininkas jį ir laiko savo talismanu. Ypatingos patikros reikalaujantis kostiumas turi atitikti visas saugumo taisykles. Net menkai pažeistas šalmas privalo būti tuoj pat pakeistas, kitaip gali būti neleidžiama dalyvauti lenktynėse.

Naudinga patirtis

„Anglų kalba jam jau kaip sava, visiems mums jis vertėjauja“, - sūnaus gabumais pasidalino tėvas. Mokykloje puikiai mokydamasis jis daug išmoksta ir keliaudamas. Aplankęs ne vieną šalį ir susiradęs daug draugų T.Jurevičiaus požiūris keičiasi tik į gerąją pusę. Daug bendraudamas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis jis jaučiasi drąsiai bet kokioje iškilusioje situacijoje. Ruošdamasis čempionatui T.Jurevičius spinduliuoja džiaugsmą ir ramybę, nepaisant to, kad tai labai sunkus jam mestas iššūkis.