Vaidas galvą yra pametęs dėl lengvosios atletikos, šuolių į aukštį rungties. Vaidas Augutis, Palangos senosios gimnazijos mokinys, Pabaltijo lengvaatlečių varžybose, šuolio į aukštį rungtyje yra laimėjęs antrą vietą, rajoninėse varžybose - pirmos vietos laimėtojas. Šešiolikmetį treniruoja Romaldas Kazlauskas. Uoliai besimokantis, pasišventęs sportui palangiškis sutiko pabendrauti su „O man ne dzin“.
Kokią įtaką jaunimui turi sportas, ypač lengvoji atletika?
Sportas reiškia užimtumą. Reiškia, kad prakaitą liesi sporto salėje, stadione, o nesišlaistysi gatvėje. Asmeniškai man sportas užima didžiąją laisvalaikio dalį. Paskaičiavau, kad per savaitę tenka sportuoti iki dešimties valandų. Nors sportui skiriu daugiausiai laiko, stengiuosi, kad nekentėtų mokslai. Laisvalaikiui laiko lieka ne tiek jau ir daug.
Ar gyvenime, kaip ir sporte, stengiesi šokti kuo aukščiau?
Žinoma. Kuo gali aukščiau šokti, vadinasi, tuo daugiau ir sieki. Aš pats neskubu gyventi ir ateities per daug neplanuoju. Tik žinau viena – jei turiu tikslą, aš būtinai jį įgyvendinsiu.
Prisipažink, ar praleidi kartais treniruotes. Nebūna, kad tingi?
Kai sergu, taip, tada praleidžiu. Kartais nors ir labai tingiu, ir nenoriu, vis tiek prisiverčiu ir einu į treniruotę. Žinau, jog reikia eiti.
Atleisk už naivų klausimą: kodėl sportuoji?
Ilgą laiką sportavau tik laisvalaikiu savo malonumui, tačiau ne taip seniai, laimėjęs varžybose Pabaltijyje, šuolio į aukštį rungtyje antrą vietą, sužinojau, jog galiu būti pakviestas į Švedijoje vyksiančias varžybas, kuriose susirinks patys stipriausi Europos šalių rinktinių atstovai. Mano tarpinis tikslas – ten pakliūti.
Kada suvokei, kad nori rinktis šuolius į aukštį?
Jau labai seniai. Kadangi mano kūnas nėra sunkus, šuolis į aukštį man tiko labiausiai. Pamenu, kaip pabandėme šokti į aukštį per fizinio lavinimo pamoką, man gan neblogai pasisekė, ir fizinio lavinimo mokytojas A. Vitkauskas man pasiūlė rinktis būtent šią sporto šaką.
Ar būtų įmanoma gerų rezultatų pasiekti treniruojantis individualiai?
Niekaip. Šioje rungtyje labai svarbi yra technika, kurios išmokti savarankiškai yra be galo sunku. Bent jau mano treneris man sugeba paaiškinti, ką darau netinkamai ir kur man dar reikėtų pasistengti.
Palangoje, jaunimo tarpe vis populiarėja „krosiukai“. Ar pats randi laiko palakstyti?
Negaliu bėgioti ilgų nuotolių ir apskritai negaliu pakelti didelio krūvio, nes turiu mažytę problemėlę. Ji man visai netrukdo šokinėti į aukštį, o bėgioti reikia daug ištvermės.
Kur gyvenime galėtum panaudoti savo sugebėjimą aukštai šokti?
Na, sprukdamas nuo užpuolikų, galėčiau peršokti aukštą tvorą (juokiasi)...
Kokią įtaką tau daro tėvai?
Tėvai mane labai palaiko morališkai, retkarčiais ir finansiškai, juk patyriu sportinių išlaidų.
Kokias dar veiklas teko išmėginti prieš atrandant lengvąją atletiką?
Bandžiau boksą, bet ringe neilgai buvau, šiek tiek vėliau bandžiau krepšinį, bet pasirodė, kad nesu pats taikliausias komandos žaidėjas. Tačiau ir lengvojoje atletikoje viskas nesiklojo rožėmis. Reikėjo daug ir sunkiai dirbti, kad pagaliau pasiekčiau gerus rezultatus.
Ar neatsitiktinai pasirinkai individualią sporto šaką? Kaip ji siejasi su gyvenimu? Galbūt ir gyvenime esi „vienišas vilkas“?
Nemėgstu būti komandoje. Kur kas maloniau būna, kai žinau, jog viskas priklauso tik nuo manęs ir mano sugebėjimų. Niekada nenorėdavau, kad ant manęs pyktų komanda, jei padarydavau ką nors ne taip. Galbūt dėl to ir netapau krepšininku.
Koks jausmas apninka pagerinus savo geriausią sportinį rezultatą?
Tada džiaugiuosi ir apie nieką kitą negalvoju. Tik vėliau pradedu galvoti, kaip rezultatą reikėtų dar kartą pagerinti. Mano „mokyklinis“ pasiekimas šuoliuose į aukštį - 2 metrai. Norėčiau, kad mokyklos įžymiausių sportininkų garbės lentoje atsirastų ir mano pavardė (juokiasi)...
Ačiū ir sėkmės.




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.