Įprasti ir nauji mokslo metų pradžios sunkumai

Prasidėjus rudeniui, į mokyklas sugrįžo šurmuliuojantys vaikai. Vieni jų tęsia mokslus su senais draugais ir mokytojais, kiti pateko į visai naują aplinką. Tai pirmokai, penktokai, devintokai ir tie, kas dėl įvairių priežasčių keis klasę ar mokyklą. Nauji žmonės, tvarka džiugina, domina, bet kartu daugeliui kelia nerimą, vidinę įtampą. Jau rugsėjo mėnesį į psichologus mokykloje, poliklinikoje, švietimo pagalbos tarnyboje dažnai kreipiasi tėvai, skatinami pedagogų ar patys susirūpinę savo vaiko pasiekimais, nuotaikomis, elgesiu. Rūpintis vaiku visada tinkamas laikas, tik nebūtina skubėti aštrinti problemų. Apie tai kalbėjo Palangos švietimo pagalbos tarnybos psichologė Rasa Karalienė.

Taigi, kaip mes reaguojame į įtampą? Jaunesnio amžiaus vaikams labiau būdingas nerimo veikimas padidėjusiu motoriniu aktyvumu. Todėl pradinukų (6-11 m.) tėveliai neretai išgirsta, kad jų vaikas „tikras nenuorama“, nenustygsta vietoje, muistosi suole ir po juo, dažnai išmėto mokymo priemones, vaikšto po klasę, o per pertrauką laksto kaip be galvos. Vyresniems (12-16 m.) moksleiviams nerimas pasireiškia padidėjusiu verbaliniu aktyvumu. Tėvai gali tikėtis pastabų dėl plepėjimų pamokose ir mokytojo negirdėjimų. Dėl paaugliško autoritetų neigimo – ginčijimosi su pedagogais. O ne visi mokytojai, skubantys pereiti sudėtingas mokymų programų džiungles, turi noro ir laiko laikytis principo, kad ginčuose gimsta tiesa. Psichofiziologiniai tyrimai parodė, kad tolerancija frustracijai yra individuali, priklauso nuo įgimtų nervų sistemos savybių ir išmoktų elgesio formų.
Užsitęsusi vidinė įtampa slopina kognityvinius procesus, mokiniams sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį, įsiminti naują informaciją. Dalis užduočių pamokose lieka neatliktos ir ilgėja namų darbų sąrašas. Kartais jis ir lieka sąrašu popieriuje, o ilgainiui mokymosi spragos didėja kartu su nerimu vėl patirti nesėkmę mokykloje. Itin pareigingi tėvai, dirbantys kartu su vaiku, užtrunka po 3-4 ir daugiau valandų. Namų darbai būna atliekami, tačiau nebelieka laiko būreliams, išėjimui su draugais į kiemą, o juk fizinis aktyvumas viena iš svarbiausių emocinės įtampos išveikos būdų. Dėl nuolatinio pervargimo neretai formuojasi atstūmimas mokymuisi. Uolumą dirbti namuose geriau apriboti iki 2 val.
Prasidėjus mokslo metams svarbu ne tik įsigyti naujas, gražias mokymo priemones, bet svarbu ir planuoti atsipalaidavimo, aktyvaus poilsio būdus, ribojant statišką sėdėjimą prie TV, kompiuterio ekrano (pradinukams iki 1 val., vyresniems – iki 2 val.).
Pedagogai žino, kad mokslo metų pradžioje, norint įtraukti vaikus į darbą pamokoje, reikės papildomų dėmesio sukaupimo priemonių, dažniau teks išmintingai spręsti drausminimo problemas. Nors klasėje norisi tvarkos, kai visi tyli, ramiai sėdi suoluose ir nenuleidžia akių nuo viską žinančio mokytojo, tačiau psichologiniu požiūriu tai mažai tikėtina ir net žalinga vaikui. Statiškoje būsenoje neišveikiamas nerimas, didėja vidinė įtampa, o jautresnės nervų sistemos vaikams gali vystytis somatinė simptomatika (galvos, pilvo skausmai, tikai, sutrinka miegas).
Pradinių klasių moksleiviams pamokose labai naudingos užduotys, kurioms atlikti derinamas protinis ir fizinis aktyvumas. Atrodo smulkmena, o svarbu, kad į mokyklą ar bent iš jos vaikas eitų pėsčiomis, o namuose pakaktų vietos ir laiko judriems žaidimams. Taigi, mokslo metų pradžia įdomus, bet keliantis naujus iššūkius laikotarpis ir tik bendradarbiaudami tarpusavyje pedagogai, tėvai, psichologai gali geriausiai suprasti, padėti vaikams ir sau.