Jubiliejinėje dainų šventėje Vilniuje dalyvavo 10 Palangos meno kolektyvų

Šiemet į jubiliejinę Lietuvos valstybingumo šimtmečio dainų šventę Palanga pasiuntė 10 įvairių kolektyvų, kuriuose 246 meno mėgėjų entuziastų
Dainų šventės istorinės ištakos siekia dar 1924 metus, kai Kaune įvyko pirmoji dainų šventė. Lietuvai, atkūrusiai savo valstybingumą ir demokratiniais pagrindais pradėjusiai tvarkyti savo institucijų veiklą, buvo siekiama visapusiškai palaikyti ir tautinio entuziazmo pagrindais besikuriančias įvairias meno organizacijas.
Mes didžiuojamės, kad lietuviško teatrinio meno pradžia, startavusi dar XIX a. pabaigoje, susieta su palangiškės Stasės Vaineikienės asmenybe. Vėliau Lietuvos kaimuose ši nuostabi tradicija buvo ne tik įsibėgėjusi, bet jau plačiai žinoma kaip klojimo teatrų judėjimas. Gaisrininkų komandos, šaulių sąjungos entuziastai miesteliuose buvo subūrę pučiamųjų instrumentų orkestrus, bet pati populiariausia žmonių bendruomeniškumo forma tuomet reiškėsi visiems kartu dainuojant. Dainavimas chore buvo prestižo dalykas, o choristai buvo pelnytai laikomi šviesuomenės atstovais. Apie tai liudija daugelio senolių pasakojimai, kuriuose šiltai menamos tuometinių chorvedžių (kantorių) autoritetingos asmenybės. Jų sukaupti išminties lobiai, puikūs organizacinio darbo su žmonėmis pavyzdžiai, daugelio atmintyje išliko visam gyvenimui kaip vertingiausi prisiminimai.
Tokie choriniai kolektyvai be abejo vieni su kitais palaikydavo dalykinius ryšius, nuoširdžiai pabendraudavo. Kad kartu padainuodavo – taip pat ne paslaptis, o tai jau buvo savita dainų šventės užuomazga. Dabar gi jau nieko nebestebina miestų, miestelių ir kaimų meno kolektyvų gausa. Jų renginiai atskleidžia mūsų krašto talentus, žmonių kūrybines galias, užkrečiančius entuziazmo pavyzdžius, o tuo rimtai domisi jau visos planetos meno specialistai.
Atrodo, kad šventės repertuarą buvome išmokę, tačiau didelėse repeticijose kiekvienas dirigentas daug improvizavo. Repeticijos užsitęsdavo iki pat vėlaus vakaro, o grįžę į savo laikinus namus, Naujoje Vilnioje esančią Barboros Radvilaitės progimnaziją, vienoje jos klasių pailsėdavome.
Visi maloniai pabendravome su lietuvaičiais iš Čikagos, Klivlendo, Toronto, Didžiosios Britanijos, Australijos ir kt. Visi jie nuoširdžiai pripažino dainų šventės didingumą.
Labai šiltus prisiminimus paliko vyrų choras iš tolimosios Japonijos Lietuviškai išmokę net visą dainų šventės repertuarą, jie pareigingai lankė visas repeticijas. Nors šventės metu buvo apsirengę įprastiniais kostiumais, tačiau išvakarėse svečiai atvyko pasipuošę nacionaliniais kimono. Žinoma, visa Vingio parko tribūna svečius pasitiko karštais plojimais ir pritarimo šūksniais. Daugelis mūsiškių su svečiais apsikeitė vizitinėmis kortelėmis, todėl nuoširdūs ir draugiški ryšiai su Japonijos šalimi tik stiprės. Maloniai nustebino jų vadovės puikūs lietuvių kalbos įgūdžiai, kuriuos, anot jos, ji įgijo Vilniaus universitete, o dabar propaguoja mūsų kalbos grožį savo šalyje.
Verta papasakoti apie dainų šventės rengėjų pastangas organizuojant dalyvių maitinimą. Šiuo klausimu buvo nepaprastai daug visokių nuomonių – vieni maistu nesiskundė, kiti ne itin buvo juo patenkinti. Net žurnalistai reiškė gana skirtingas nuomones, tačiau, mes įsitikinome, kad visi dalyviai buvo sotūs ir, svarbiausia, negaišo brangaus laiko eilėse. Po intensyvių repeticijų visi valgė pasigardžiuodami ir nekritikuodami.
Liepos 6 –osios rytmetį nuvykome į Vingio, kur popiet visi Palangos kolektyvai rinkosi prie Mindaugo paminklo. Prisijungė vyrų choro „Jūros šauliai“ nariai, džiaugėmės išvydę Palangos pučiamųjų orkestrą. Palangiškių meno mėgėjų nuotaiką pakėlė į šventę su visa savo šeima atvykęs ir su visais draugiškai bendravęs miesto meras Šarūnas Vaitkus. Keturių kilometrų eisena iki Vingio parko estrados buvo itin pakili, tvyrojo nepaprastai gera nuotaika, veiduose spindėjo šypsenos. Koncertui baigiantis, iškilmingai sugiedojome „Tautinę giesmę“ ir pamažu skirstėmės, Palangą pasiekėme tik liepos 7 –osios naktį. Šventės akimirkos ilgai neblės!

Donatas Žuolys

Palangos kultūros ir jaunimo centro „Jūros šaulių“ choro dalyvis