Juozo Miltinio dramos teatro gastrolės Palangoje

Rugpjūčio 21, 24 d., 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje
Režisierius Dainius Kazlauskas: „Tartiufas – mūsų laikų herojus“
Nepranokstamojo XVII-jo amžiaus prancūzų dramaturgo Moljero komedija „Tartiufas“ – naujausias teatro spektaklis, nuo kurio premjeros Versalyje kitąmet sukaks 350 metų. Tartiufizmas – taip giliai įsišaknijęs žmogiškosios prigimties reiškinys, kad režisierius Dainius Kazlauskas, pastatęs šią komediją itin intriguojančiai, neabejoja: „Tartiufas – mūsiškis“. Komedija apie veidmainystę, dvigubą moralę, pasileidimą, savanaudiškumą, vos pasirodžiusi 1664 m. taip papiktino Prancūzijos elitą, kad išsyk buvo uždrausta, mat „šventeiva“ Tartiufas pirmajame variante buvo kunigas. Po kelerių metų švelnesnį spektaklio pastatymą globojo karaliaus Liudviko XIV brolis, kunigaikštis Pilypas. Tačiau Prancūzijos aukštuomenė neatlėgo. Moljero pjeses reikalauta uždrausti, o patį autorių sudeginti ant laužo kaip eretiką...  „Nemirtingasis Moljero personažas gyvena kaip dažnas mūsų laikų herojus: apsimetinėja, „kombinuoja“, geidžia svetimų moterų, rezga intrigas. Tik mūsų laikais tartiufai į kalėjimus nesodinami. Vietoje jų uždaromi kiti. Moljero laikų pjesėje Tartiufo užmačias demaskavo ir sukčių suėmė Jo Didenybės paliepimu. Šiandien, kai nėra karaliaus ar vienintelės teisingos partijos, toks ciniškas tipas gali daryti puikią karjerą, tapti politiku, valdyti valstybę. Kita vertus, ar vien tik tartiufai kalti, kad aplink pilna lengvatikių, gera valia atiduodančių sukčiams savo turtą, susiviliojančių saldžiais pažadais ir neskiriančių veidmainystės nuo nuoširdumo? Naivuolių ir aferistų bus visais laikais. Bėda užklumpa tuomet, kai pažeidžiama gėrio ir blogio pusiausvyra, kai viršų ima menkystė drauge su niekšybe“, – teigia režisierius Dainius Kazlauskas. Režisūrinis sprendimas nustebins žiūrovus. Šiame pastatyme atsisakyta klasikinei komedijai būdingo ištęstumo, lėto veiksmo. Tartiufą (aktorius Andrius Povilauskas) matome jau spektaklio pradžioje, vėliau istorija pasakojama atbuline tvarka, grįžtant į sukčiaus pasirodymą gailestingojo Orgono (akt. Laimutis Sėdžius) šeimoje. Ir vis dėlto, – kas sutramdys Tartiufą? Nejaugi jis pasiglemš Orgono turtą ir net jo žmoną? Komedijos finalas – nepakartojamas, priversiantis aiktelėti žiūrovus.
Vaidina: Andrius Povilauskas, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Inga Jarkova, Deividas Rajunčius, Asta Preidytė, Irena Vasiulytė, Jonas Čepulis, Julius Tamošiūnas, Petras Kežys, Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas; spektaklio debiutantai – Urtė Povilauskaitė ir Ignas Slabada.

Rugpjūčio 22 d., 19 val. Palangos senojoje gimnazijoje
Anės istorija – spektaklis apie svarbiausias gyvenimo vertybes
Romantinę dramą „ANĖ IŠ ŽALIASTOGIŲ” pagal kanadiečių rašytojos L. Montgomeri bestselerį Juozo Miltinio dramos teatre pastatė Auksiniu scenos kryžiumi už teatrą vaikams apdovanotas kino ir teatro režisierius Antanas Gluskinas. Pagrindinė herojė – vaikų prieglaudos augintinė našlaitė Anė (aktorė Inga Jarkova), kurios niekas nenori įvaikinti, „nes ji – ne berniukas“. Maža to, ji turi „morkų spalvos plaukus“ ir pasaulį mato kitaip – romantikės ir svajotojos akimis. „Anė iš Žaliastogių” – gerumu ir švelnumu persunkta romantinė drama šeimai ir  mokyklinio amžiaus vaikams apie vaizduotės jėgą, draugystę, pirmąją meilę, savo vietos pasaulyje ieškojimą, pasiaukojimą dėl artimų žmonių – tai spektaklis šiandien „nebemadingomis” temomis. Tėveliai, mamytės, močiutės, krikštatėviai ar mokytojai, atvedę vaikus ir paauglius žiūrėti šios jaudinančios, jautriai pasakojamos istorijos, nesigailės, – turės apie ką pakalbėti grįžus namo… Markas Tvenas, perskaitęs „Anę iš Žaliastogių“, autorei parašė, kad „literatūroje tokio mielo, tokio jaudinančio ir žavaus vaiko paveikslo nebuvo nuo Alisos laikų” (Luiso Kerolo „Alisa Stebuklų šalyje“, 1865 m.). „Anė iš Žaliastogių” buvo mėgstamiausia populiariosios švedų rašytojos Astridos Lindgren vaikystės knyga. Greičiausiai dėl to tarp Anės iš Žaliastogių ir Pepės Ilgakojinės esama išorinės ir vidinės giminystės.
Vaidina: Inga Jarkova, Eleonora Koriznaitė, Laimutis Sėdžius, Toma Razmislavičiūtė, Ligita Kondrotaitė, Deividas Rajunčius, Jolita Skukauskaitė.

Rugpjūčio 23 d., 20 val. Palangos senojoje gimnazijoje
 „Beprotiškas savaitgalis“ – pustrečios valandos sveiko juoko!
Žano Puarė pjesė veikia it puikiausi vaistukai, padedantys atsipalaiduoti ir ilgam pakelti nuotaiką. Išgirdę žodžius „prancūziška situacija“ turbūt pagalvosite apie vyrą, žmoną, meilužę ir meilės intrigą? Jūs visiškai teisūs, nes aistros šioje komedijoje tiesiog kunkuliuoja! Ar gali būti kitaip, kai vyras, įsodinęs į lėktuvą žmoną, pasikviečia meilužę, o žmona netikėtai grįžta į namus! Romantiško vakarėlio planai susijaukia, viskas virsta aukštyn kojom! Tenka gelbėti idealią santuoką, įtikinti žmoną, bet ir neprarasti meilužės... Prasideda fantastiški išsisukinėjimai, ieškoma išeities iš painios, o vietomis – tiesiog beviltiškos situacijos. Ar begali būti blogiau? Ir kai jau atrodo, kad reikalai slysta į bedugnę, gelbsti humoras. Auksinio scenos kryžiaus laimėtojo aktoriaus ir režisieriaus Albino Kėlerio režisuota stilinga komedija pasižymi netikėtumais, šmaikščiais dialogais, grakščia ir žaisminga aktorių vaidyba.
Vaidina: Inga Talušytė, Albinas Kėleris, Vytautas Kupšys, Romualdas Urvinis, Asta Preidytė, Gintautas Žiogas, Toma Razmislavičiūtė.