Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Kultūra

„Jūrės“ šokių kolektyvui – jokių atostogų

„Jūrės“ šokių kolektyvui – jokių atostogų

Palangos Trečiojo amžiaus universitetas išleido savo senjorus net penkiems mėnesiams atostogų, tikėdamas, kad šie ramiai ilsėsis iki naujųjų mokslo metų – spalio 1 dienos. Tačiau šokėjai nusprendė – jokių atostogų. To ir mokė mus etatiniai ir neetatiniai universiteto vadovai – siekti kuo daugiau sužinoti, bendrauti, džiaugtis. Tuo labiau, jog ir kitų miestų senjorai nesnaudžia: organizuoja išvykas, šventes, festivalius. Štai Telšių „jaunimas”, atsiliepdamas į „Jūrės” kvietimą, atvyko šventėn „Myliu Palangą” ir dalyvavo bendroje popietėje „Valsas pušų pavėsyje” (apie tai jau buvo rašyta).

Palangos Trečiojo amžiaus universitetas išleido savo senjorus net penkiems mėnesiams atostogų, tikėdamas, kad šie ramiai ilsėsis iki naujųjų mokslo metų – spalio 1 dienos. Tačiau šokėjai nusprendė – jokių atostogų. To ir mokė mus etatiniai ir neetatiniai universiteto vadovai – siekti kuo daugiau sužinoti, bendrauti, džiaugtis. Tuo labiau, jog ir kitų miestų senjorai nesnaudžia: organizuoja išvykas, šventes, festivalius. Štai Telšių „jaunimas”, atsiliepdamas į „Jūrės” kvietimą, atvyko šventėn „Myliu Palangą” ir dalyvavo bendroje popietėje „Valsas pušų pavėsyje” (apie tai jau buvo rašyta).
Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto turizmo fakultetas kartu su savo bendraamžiais ir bendraminčiais iš Gardino ilsėjosi bei rengė ekskursijas po Palangą, Kuršių Neriją ir Klaipėdos kraštą, o išvykdamiį įspūdingą atsisveikinimovakarą pakvietė mus, „Jūrės“ kolektyvą. Susidraugavome, gavome kvietimą atvykti į Vilnių, kaip sakė „išmokyti šokti „Sirtakį“. Pasiūlymo atvykti sulaukėme ir iš Gardino.
Bene karščiausios repeticijos prasidėjo birželį, nes, gavę kvietimą iš Klaipėdos dalyvauti Jūros šventėje liepos pabaigoje, privalėjome išmokti naujų šokių. Mat ten dalyvavo kolektyvai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, ir visi turėjome šokti bendrus šokius. Šventę vainikavo bendra kolektyvų popietė.
O po savaitės atsiliepėme į pasiūlymą vykti į senjorų šokių festivalį „Laiko karoliai“ Visagine. Žemaitijai ten atstovavo tik Palanga ir Mažeikiai. Gal dėl to buvome labai mylimi. Tokionuoširdaus sutikimo galima tikėtis tik iš lietuvių rytiečių. Dėmesį pajutome nuo pat pirmoskambučio į Visaginą, dar tik ruošiantis šventei. Mūsų laukė nemokamas maitinimas, komfortabili nemokama nakvynė ant ežero kranto, žaibiška pagalba bėdai ištikus.
Įdomi šventės programa, nes šokių stiliai įvairavo. O žiūrovų vos ne tiek, kiek talpina Palangos koncertų salė. Po šventinio koncerto – vakarienė, šokiai ir atrakcionai.
Antrą dieną nutarta pasigrožėti Mažąja Šveicarija vadinamu Ignalinos kraštu. Pirmasis sustojimas – Palūšė. Čia stovinti Šv. Juozapo bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir šventoriaus tvora – medinės architektūros perlas, vienas gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Bažnyčią iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė kunigas Juozapas Baziliauskas. Pasakojama, kad vienintelis statyboje naudotas įrankis buvo kirvis. Šioje bažnyčioje vargonavo žinomų muzikų Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. 1873 m Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius Mikas Petrauskas. Čia jam atminti pastatytas paminklas (skulptorius Juozas Kėdainis).
Pasigrožėję Lūšių ežeru, pavaikščioję pakrantės taku, papuoštu medžio skulptūromis, pasukome Ladakalnio link. Tai viena vaizdingiausių ir gražiausių vietų Lietuvoje. Ladakalnis iškilęs 175 m virš jūros lygio. Nuo čia atsiveria 6 ežerų vaizdai. Anot kraštotyrininkų, pavadinimas susijęs su baltų gyvybingumo deivės Lados vardu, nes ant šio kalno buvo aukojama deivei.
Ne mažiau žavus ir Ginučių piliakalnis ir nuo jo atsiveriantys vaizdai. Piliakalnio viršuje yra paminklinis akmuo, bylojantis, kad čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona. 1936 metais savo 60-mečio proga čia pasodino ąžuoliuką, kurį sovietų valdžia 1956 m. nukirto, o akmenį apskaldė ir nurideno į Linkmenos ežerą. Šiuo metu akmuo vėl stovi ankstesnėje vietoje. 1977 m. atsodintas ir ąžuolas.
Vertas dėmesio ir Ginučių vandens malūnas, išsaugojęs autentišką įrangą. Kažkada girnas sukęs šniokščiantis krioklys „teikia“ masažo paslaugas turistams ir vietiniams. Kadangi dar ilgas kelias iki namų, masažui ir maudynėms neskyrėme laiko – skubėjome į senovinės bitininkystės muziejų su lauko ekspozicija ant Tauragnos upelio kranto. Bitininkas Bronius Kazlas 1984 metais įkūrė muziejų,kurį sudaro 6 pastatai, apie 500 eksponatų, 25 skulptūros iš medžio.
Atsisveikinti su Aukštaitijos ežerų kraštu nusprendėme Tauragnuose – puikiai sutvarkytoje poilsiavietėje „Tauragno slėnis“.
O toliau? Kai ką žinome, o apie kai ką dar svajojame.
Rugsėjo 23 dieną „Jūrė“ dalyvaus tarptautiniame liaudiškų šokių festivalyje „Palangos miestely“.
Atmintin įstrigo ir svajone tapo Visagine išgirstasNacionalinės Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos tarybos pirmininkės dr. Zitos Zebrauskienės kvietimas rugsėjo 30 dieną atvykti į Vilnių, į senjorų 100 šokių šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui.

Ona STONIENĖ
„Jūrės“ šokių kolektyvo seniūnė

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite