„Kintančios teritorijos“ atgaivino vasaros parodų paviljoną

 Sekmadienį buvusiame vasaros parodų paviljone atidaryta tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo Šveicarijos ir Lietuvos menininkai, „Kintančios teritorijos“ paroda, kurią visą spalio mėnesį bus galima apžiūrėti savaitgaliais, pabandė pakeisti ir bent kiek atgaivinti šią pusiau mirusią kultūrinę erdvę.

Parodą, kurią organizavo „Ramybės galerija“ ir dalinai parėmė LR kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondas bei Palangos kultūros centras atidariusi projekto kuratorė menotyrininkė Rūta Jakštonienė akcentavo, jog projekto idėja – atskleisti ne tik skirtingų šalių – Lietuvos ir Šveicarijos – menininkų kūrybą, bet ir plėtoti alternatyvią šiandienos meno kalbą, gilintis į konkrečios vietos dvasią, „savus“ ir „kitus“ problematikos, tapatybės, atminties, identiteto diskursus. Pastarajam „tyrimui“ projekto dalyviai įsikūrė Palangos vasaros parodų paviljone, vadinamojoje „Kupetoje”. Šias patalpas menininkai transformavo į gyvybingas komunikacijos vietas, kuriose per meno kūrinio prizmę, naudojant įvairias medijas, siekia pažvelgti į nuolat kintančią, įvairialypę tiek subjektyvią, tiek viešąją erdves.

Menininkas Rownak Bose iš Šveicarijos eksponuoja savo gamybos camera obscura specialiai šiam projektui sukurtus keturis fotografijų ciklus „Atmintis“, „Ateitis – kuriant planus“, „Esant dabartyje“ ir „Gintaras – praeitis – prisimenant“. Kiekvieno ciklo darbų herojus – skirtingas: žmogus, architektūra, gamta.

„Mane domina žmogaus orientacijos laike ir erdvėje strategijos. Pažindamas kitą, turi galimybę geriau pažinti save, vietą bei laiką, kuriame esi. Mes visi, būdami skirtingi, esame šios planetos gyventojai, socialinių ir kultūrinių procesų dalyviai. Mano pasirinktas optinio vaizdo formavimo įrenginys – camera obscura – pakankamai laisvai „žiūri“ į „gražioms“ fotografijoms primestas taisykles, jų vaizdo kokybės standartus. Tai leidžia man į fotografiją ir meną kaip tokį, žvelgti nevaržomai ir kurti savo asmeninių vertybių lauką“, – sakė R. Bose, pasidžiaugęs ypatinga Palangos vasaros parodų paviljono aura.

Grafikė iš Lietuvos Žaneta Jasaitytė pristatė ekspoziciją „Pasaulis mano“. Pasak R. Jakštonienės, grafikės kūryboje žavi jos atvirumas viskam: emocijai, išgyvenimui, skausmui, naujo patyrimui, pernelyg nesusimąstant, kur toks nežabotas smalsumas gali nuvesti. O įdomu esą tai, kad savo kūryboje Ž. Jasaitytė nesislapsto už bendrų visuomenės sukurtų moters – motinos, moters – namų šeimininkės, moters – maištininkės klišių. Menininkė savaip, kartais drastiškai, bet kartu subtiliai analizuoja moters gyvenimą, pasitelkdama paauglės mergaitės įvaizdį.

„Seniau nesupratau, iš kur man kilo toks noras kurti mergaites. Man jos atrodo nuskriaustos, apdaužytos... sukruvintos. Vėliau suvokiau, jog tai mano jausmai, apie kuriuos nesu linkusi kalbėti, tai jausmai, kurie degina mūsų širdis ir drasko sielas...”, – sakė pati Ž. Jasaitytė.

Fotomenininkas iš Lietuvos Andrius Penkauskas pristatė savo instaliaciją „Šuliniai”.

„Šulinys – pasakojimais ir legendomis apipintas objektas, atliekantis svarbų vaidmenį įvairiose kultūrose/religijose. Gyvastį teikiantis elementas, kuriame vanduo siejamas su šviesa, bet tuo pat metu ir dažnai tapatinamas su perėjimų į kitą erdvę. „Šuliniai” – tarsi balos ant grindinio, kurias dažniausiai aplenkiame sutikus kasdienėse trajektorijose ir taip retai į jas pasižiūrime, o pasižiūrėję nustembame – kaip netradiciškai, neįprastai ir įtraukiančiai gali atrodyti mus supančios aplinkos. Fotografinė instaliacija „Šuliniai” konstruojama remiantis tradicinėmis/simbolinėmis šio objekto reikšmėmis pasitelkiant savitą fotografinę technologiją, kuriančią nuotraukoms nebūdingą erdvės pojūtį, leidžiantį žiūrovui pažvelgti į gylį, įsitraukti į vaizdinius“, – sakė R. Jakštonienė. O pats fotomenininkas sakė, jog nuotraukos darytos tose Vilniaus vietose, kur buvo ar tebėra geriamojo vandens šuliniai, ir pats vaizdas pateikiamas taip, lyg mes žvelgtume iš šulinio į viršų.

Tiek parodos autoriai, tiek į jos atidarymą atėję žiūrovai džiaugėsi ne tik pačia ekspozicija, kiek tuo, kad bandyta atgaivinti patį parodų paviljoną su jo nepaprasta aura. Ir stebėjosi, kodėl visą vasarą to nebuvo daroma.