Kodėl svetimoje vietoje prasčiau išsimiegame?

Daugelis bijo tos akimirkos, kai reiks praleisti naktį ne įprastoje aplinkoje – nakvoti viešbučiuose ar kitoje naujoje vietoje. Mokslininkai atrado priežastį, kodėl žmonės svetimose vietose prasčiau miega. Pasak jų, dėl to kaltas yra kairysis smegenų pusrutulis, neleidžiantis prarasti budrumo ir pasinerti į gilų miegą.

Japonų patarlė sako: jeigu pakeisite pagalvę, nebeužmigsite. Dabar JAV mokslininkai ištyrė, kodėl žmogus, iškeitęs savo lovą, nepailsi. Pasirodo, tai reguliuoja kairysis smegenų pusrutulis, tokiu būdu – neatsipalaidavimu – ši organizmo dalis ir sureaguoja. Kelia nerimą nepažįstama aplinka ir kairysis smegenų pusrutulis išlaiko budrumą. Taip aiškina profesoriaus Yuka Sasaki iš Brauno universiteto komanda.
„Mes žinome, kad jūriniai gyvūnai ir kai kurie paukščiai geba miegoti taip, jog viena smegenų dalis išlieka budri, o kita miega“, – sako kognityvinės lingvistikos ir psichologijos profesorius. Net jeigu ir dirbtų žmogaus smegenys taip, kaip tokių gyvūnų, asimetriškai, žmonių smegenys netruktų susikurti savo sistemą. Taip ir yra, nes pastebima tarsi miniatiūrinė sistema, kuri taip pat būdinga banginiams ir delfinams, sako Y. Sasaki.
Profesoriaus suburta komanda tyrė 35 savanorių miego potyrius, jų smegenų veiklą. Sutikę atlikti eksperimentą žmonės buvo tiriami aštuonias naktis. Rezultatas: pirmąją naktį kairioji smegenų pusrutulio pusė itin reagavo į bet kokį pašalinį triukšmą. Stebėję skirtumus tarp dešiniosios ir kairiosios smegenų pusės mokslininkai aptiko, jog žmogaus smegenys sukuria tarytum režimo tinklą, padedantį nugrimzti į nieko neveikimo – atsipalaidavimo – būseną. Tuomet žmogaus smegenys būna tarsi atskirtos nuo foninio triukšmo ir ima generuoti dienos metu išrutuliotas svajas ir veja minčių grandinę.
Kodėl budrioji smegenų pusė yra kairioji, o ne dešinė, mokslininkai dar negali paaiškinti. Jie taip pat pastebėjo, kad bandomojo eksperimento dalyvių smegenys labiausiai įsitempusios yra tik pirmąją naktį.
Miego tyrėjas Dieter Riemann iš Freiburgo universiteto klinikų šį studentų eksperimentą įvertino labai palankiai. Miegą tokiu požiūriu dar niekas iki šiol nėra taip giliai nagrinėjęs.
D. Riemann nuomone, šis eksperimentas gali pagelbėti žmonėms su chroniškomis miego problemomis. Ekspertai jau seniai daro prielaidą, jog žmonės su miego problemomis kenčia dėl nuolatinės patiriamos įtampos, kitaip tariant, būdravimo. Tokiu atveju gali padėti taikomi atsipalaidavimo metodai.
Norintiems pabėgti nuo pirmosios nakties svetimoje vietoje „prakeikimo“, profesorius Y. Sasaki rekomenduoja vežiotis savo pagalvę arba visada rezervuoti kambarius tik panašiuose viešbučiuose.
Brauno universiteto mokslininkai šiuo metu tiria, ar pavyktų pagerinti miego būseną „išjungiant“ smegenis su tam tikra technika, ar taip miegas pagerėtų. Kol kas rezultatų niekas neatskleidžia.

Parengė
Rosita SIMONAUSKAITĖ