Kunigystė – jau penkias dešimtis metų

Šį sekmadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje bus minimas gražus ir solidus jubiliejus: kanauninko Antano Striukio auksinis kunigystės penkiasdešimtmetis. Kunigų garbės vardą užsitarnavęs kunigas, per ilgus tarnystės metus sukaupęs milžinišką patirtį, ir dabar darbuojasi su parapijiečiais, yra jų mylimas.

Pradėjo Palangoje, į ją ir grįžo

Kunigystės tarnybai A.Striukis, gimęs 1932 metų rugsėjo 22 dieną, pradėjo ruoštis baigęs Vabalninko (Biržų rajone) Balio Sruogos vidurinę mokyklą ir 1952 metų rudenį įstojęs į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų seminariją. Baigęs du kursus buvo paimtas į kariuomenę. Tačiau po poros tarnybos metų, kaip „nepersiauklėjęs“ vėl grįžo tęsti mokslų, o 1959 m. kovo 25 dieną vyskupo Julijono Steponavičius buvo įšventintas kunigu. Palangos parapijoje, vikaro pareigomis prasidėjęs kunigavimas tik po ilgų metų A.Striukį grąžino atgal į Palangą. Čia kanauninkas ir minės savo tarnystės Dievui ir Bažnyčiai jubiliejų.

„Namai ten – kur mano parapijiečiai“

Per ilgus metus A.Striukis pakeitė daugybę parapijų. Klebono pareigas ėjo Žemalėje, Klykoliuose, Laižuvoje, Viekšniuose, Telšių Švč. Mergelės Marijos bei Akmenės, Kartenos parapijose. Šiomis dienomis skriejantys sveikinimai auksinio jubiliejaus proga įrodo, jog A.Striukio atsidavimas kunigystei, supratimas, nuoširdumas ir pagalba sunkiu metu, ilgam įsiliejo į žmonių širdis. „Mano namai ten, kur mano parapijiečiai. Susigyveni su žmonėmis, todėl atsisveikinimai ir išvykimai į vienas parapijas iš kitų būdavo graudulingi iki ašarų. Gera žinoti, kad žmonės mane mena ir gerbia“, - žurnalistams pasakojo kanauninkas A.Striukis.

Kunigystė tęsiasi

Šie metai – jau ketvirtieji, kai A.Striukis, kunigavimą pradėjęs būtent Palangoje, į ją vėl sugrįžo. „Į Palangą sugrįžau kaip rezidentas, altarista. Dabar mano kunigavimas nebe toks aktyvus – sveikata nebe tokia, kaip anksčiau. Nebeturiu tam tikrų kunigo, klebono darbų, tačiau iki šiol dirbu su parapijiečiais, su jais palaikau glaudų ryšį“, - kalbėjo A.Striukis. „Visame kunigystės kelyje teko sutikti labai gerų ir pasišventusių savo tarnystei brolių kunigų, iš kurių pavyzdžio stengiausi pasisemti ir maldingumo, ir uolumo savo užimamoms pareigoms. Be to, visur jaučiau savo buvusių parapijiečių palaikymą ir maldas. Jei Šventoji Dvasia daugeliui padėjo atrasti Dievą, jei šventi sakramentai daugelį sustiprino tikėjime ir doroje, tai galėčiau tik nuoširdžiai pasidžiaugti“, - savo tarnystės jubiliejaus išvakarėse kalbėjo kanauninkas A.Striukis.

Kunigystė – daugiau nei profesija

Tačiau minint kunigystės sukaktis, galbūt daugeliui kyla klausimas: kas, vis dėlto yra kunigystė? A.Striukis, jau penkiasdešimt metų esantis švyturiu pasiklydusioms sieloms ir šviesuliu žemėje, sako: „Jei Jonas Krikštytojas buvo daugiau negu pranašas, kaip tai pabrėžė Jėzus Kristus, tai Naujojo Testamento kunigystė yra daugiau negu bet kuri žemiška profesija. Kunigas – tai daugiau negu eilinis krikščionis. Tiesa, šiandien kalbama apie pasauliečių kunigystę – jie dalyvauja kunigystėje per krikštą, tapdami Kristaus Mistinio Kūno nariais. Tuo tarpu kunigai vykdo sakramentinės kunigystės tarnystę. Tai Žodžio, aukos ir sakramentų tarnyba“.

Aukos mišias ir melsis su visais

Kanauninkas A.Striukis sekmadienį, 12 valandą aukos šv.Mišias, dėkodamas Dievui už suteiktas malones, bei darsyk kreipdamasis į žmones. „Ne mažesnė netikėjimo tamsa gaubia mūsų Tėvynę, nei anuomet, ateizmo laikais, kai pradėjau savo kunigišką tarnystę. Meldžiuosi, kad tėvai išgirstų norinčių ateiti į pasaulį vaikelių šauksmą, nes be jų neturėsime rytdienos... Nebus Lietuvos, nebus, kas kalba lietuviškai ir garbina Dievą šioje Baltijos pakrantėje. Meldžiuosi, kad išgirstų tie, kuriuos Dievas kviečia stoti vieton užbaigusių arba mūsų, beužbaigiančių Viešpaties tarnybą. Duok dieve, kad aukos taurę galėtume perduoti į kilnias jaunųjų rankas“, - kviesdamas pasimelsti kartu, sakė kanauninkas Antanas Striukis.