Kūrybos kloduose – ir Palanga, kuri už nuopelnus atitinkamai įvertino kūrėją

Konfucijus yra pasakęs, jog pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Tokį darbą pasirinko ir žinoma Palangos menininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, kuriai netrukus už nuopelnus Palangai bus įteiktos ir Palangos miesto Garbės pilietės regalijos. Apie mėgstamą veiklą, gyvenimo pasirinkimus kalbėjomės su pačia grafike, beje, jos gimtadienio išvakarėse.

Džiugu, kad atkreiptas dėmesys
Palangiškės paklausus, ką jai pačiai reiškia Garbės pilietės vardas, moteris atviravo, jog lyg ir savotiškas įpareigojimas. „Išties labai malonu sulaukti tokio įvertinimo. Kai sužinojau, jog iniciatyvinė grupė pasiūlė mane kaip pretendentę, tai mane labai nustebino. Atrodo, nieko išskirtinio nenuveikiau, bet kai pavarčiau surinktą medžiagą apie mano darbus, iš tikrųjų, žiūriu, viską Palangai dirbau. Džiaugiuosi ir tuo, kad atkreiptas dėmesys į moteris. Pati būdama menininkė, pastebiu, jog kartais kūrėjai tarsi lieka šešėlyje, pamiršti, tad smagu, jog šįkart atkreiptas dėmesys į šią sritį. Iš šalies žiūrint, tai atrodo labai gražu“, – teigė G. Oškinytė-Eimanavičienė, nusišypsojusi, jog įvardijus visus nuveiktus darbus ir žmonių grupei nusprendus, jog esi vertas tokio titulo, tuo gali galiausiai patikėti ir pats pretendentas.
Moteris pasvarstė, jog ji nei mokytoja, kurie įprastai galbūt už šviečiamąjį darbą, tęstinumą daug vertesni. Tačiau kukli menininkė neabejotinai verta to, jog būtų pastebėta ir tinkamai įvertinta.
Su siūlymu suteikti Palangos miesto Garbės pilietės vardą G. Oškinytei-Eimanavičienei už jos svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę į Savivaldybės tarybą kreipėsi per 30 iniciatyvinės grupės narių, tarp kurių – žinomi Palangos literatai, mokslininkai, architektai ir kitų sričių specialistai. Besikreipusieji pabrėžė, jog G. Oškinytė-Eimanavičienė jau daug metų žinoma kaip kūrybinga ir aktyvi, visuomeniška asmenybė, ir ji yra nusipelniusi garbingo viso gyvenimo, kūrybos ir visuomeninės veiklos įvertinimo.

Daug padaryta Palangai
Gražina pripažino, jog daug darbų sukurta Palangos botanikos parkui, jai asmeniškai parkas – itin širdžiai miela vieta. Tačiau būta ir daug kitų reikšmingų darbų, skirtų kurortui.
G. Oškinytė-Eimanavičienė Palangoje gyvena nuo 1965 m. Menininkė nuolat dalyvauja parodose, Palangos menininkų kūrybinės grupės „Mostas“ veikloje. Be kitų darbų, ji sukūrė skulptūras „Interliudija“ (1985), kuri ilgą laiką puošė Vasaros estrados kiemelį, o dabar eksponuojama Palangos skulptūrų parkelyje, stelą Birutės parko įkūrėjui E. F. Andrė atminti (2007), kuri prie centrinio įėjimo į parką pasitinka visus lankytojus. Pagal palangiškės piešinius ant Birutės kalno atstatytas stogastulpis 1863 m. sukilimui bei jo dalyviams atminti.
Dailininkė gilinosi ir į heraldikos specifiką – atkūrė Palangos herbą, taip pat sukūrė logotipus daugeliui miesto įstaigų ir organizacijų. 2013 m. paskelbus Palangą Lietuvos kultūros sostine, G. Oškinytė-Eimanavičienė sukūrė ženklą „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“.
Taip pat grafikė iliustravo ne vieną knygą, Palangos Birutės parko šimtmečiui sukūrė pašto ženklą, kalendorių, suvenyrinį leidinį „Birutės daina“, sukūrė ir plakatus kitoms svarbioms progoms, dailininkė taip pat nupiešė Palangos miesto planą, skirtą interjerui (1977 m.), o 2015 m. ji sukūrė Kryžiaus kelio stočių ciklą Kūlupėnų bažnyčiai.
Grafikei 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.

Darbų jau nesuskaičiuosi
Pašnekovė pripažino, jog sulaukusi kvietimo prisidėti prie kurios nors projekto, įprastai ji neatsisako, mielai pasineria į veiklą. „Nesvarbi tampa ir piniginė išraiška, man svarbiausia – kūryba, man įdomu imtis įvairių darbų“, – pripažino Gražina.
Kai grafikė 1978 metais įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, ji prisipažino, tuomet tarsi pajautė savotišką ramstį, visiškai pasinėrė į kūrybą. Prieš tai menininkė dirbo prekybos valdyboje, kūrė reklamas, kadangi Gražina baigusi pramoninės grafikos studijas, taip pat moteris dirbo kino studijoje „Naglis“, atlikdavo Dailės kombinato Klaipėdoje užsakymus. „Gal tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kino studijoje dirbti – nuobodu, tačiau nieko panašaus, ten ganėtinai įdomu, kadangi labai dažnai keisdavosi plakatai, per savaitę tekdavo po keletą plakatų sukurti. Vis tiek buvo naudos, naudos esama iš kiekvieno darbo“, – prisiminė pašnekovė.
Per 50 kūrybos metų Gražina sukaupė didelį ir įvairų dailės kūrinių kraitį. „Jeigu reiktų vienetais suskaičiuoti, kiek esama mano sukurtų darbų, būtų sunku. Skaičiuoju parodomis, kurių vien personalinių jau būta apie 50, o kur dar visos kitos, kur dar bendros parodos“, – sakė palangiškė.

Daug meniškų sielų
Gražinos šeimoje – ne viena meniškos sielos moteris: sesuo Dovilė, dukterys Miglė ir Gražina. Dažnai tėvai nelinki savo vaikams pasirinkti jų pačių profesiją, tačiau pašnekovė neslėpė, jog savo dukrų pasirinkimu ji džiaugiasi. Kartu gali įgyvendinti išskirtinių projektų.
„Aišku, žinau, kad galbūt pasirinktas menininko kelias nėra labai praktiškas, tačiau, pavyzdžiui, Gražinutės pasirinkta profesija – grafinis dizainas, manau, bus naudingas“, – teigė menininkė.
Pasvarstėme kartu, jog žmogui yra labai svarbu atrasti tą sritį, kurioje jis jausis laimingas, galintis save visapusiškai realizuoti, tuomet nereikia jausti nuolatinės kančios. „O aš tik laukiu, kada praeis savaitgalis, kad galėčiau vėl kibti į savo darbus“, – šypsojosi moteris.
Paklausta, ar jai prireikia kada išlaukti savosios mūzos, Gražina atsakė, kad tikrai ne. Nuolat dūzgia galvoje mintys, viena kitą veja, tik spėk suktis. Pati aplinka diktuoja kūrybines mintis, neleidžia sustoti. Jeigu, pavyzdžiui, prašoma prisidėti prie kokios nors bendros parodos, kuriai jai numatyta kokia tema, tuomet ji pasklaido savo darbus, paieško minčių, o jos aplanko netikėtai. Tiesa, Gražina pripažino, jog jai kūrybai geriausias paros metas yra rytas, tuomet mintys būna šviesiausios. „Man patinka ir ruduo, tai labai palankus metas kurti“, – atskleidė Gražina.

Kaip atrado savo kryptį
Įdomu, kaip dailininkai atranda mieliausią širdžiai kryptį. Juk, pavyzdžiui, Gražina irgi daug išbandžiusi. Menininkė studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), tačiau išbandžiusi yra ir skulptūros meną, iliustravo vaikų knygas, poezijos leidinius.
„Tai, kas labiausiai patinka, atsisijoja atmetimo būdu. Jeigu darai kažką, o jauti, kad kažkuo kūrinys netenkina, atrodo, vis kažko trūksta. Norisi paieškoti daugiau išraiškos būdų, kad tam momentui būtum patenkintas. Gyvenime buvo toks periodas, kai norėjosi pasinerti į raižinius, tačiau jis baigėsi. Paskui pajaučiau, kas man labiausiai patinka, šia kryptimi ir pasukau“, – pasakojo G. Oškinytė-Eimanavičienė.
Kaip teigė G. Oškinytės-Eimanavičienės kūrybos kelią aprašiusi menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, „dešimto dešimtmečio darbai akivaizdžiai liudija apie sėkmingas savitos raiškos paieškas ir naują kūrybos etapą. Kūriniai atlikti skirtingomis technikomis, kiekviename jų išgrynintos tos kartono raižinio, akvatintos ir pastelės savybės, kurios padeda kurti minkštai purius, faktūrinius paviršius, naudojant gana stiprią tamsaus-šviesaus gradaciją, bet be aštrių ir kontrastingų perėjimų“.
Pastebėta, jog pastelė tik ir laukė, kol bus grafikės atrasta, pamėgta ir įvaldyta. Ir šios atrastosios pastelės Gražinos darbuose nėra labai spalvingos, ji apsiriboja tik keliomis iš jų arba meistriškai naudoja vienos spalvos tonus. Tuo teko įsitikinti pačiai pažvelgus į Gražinos darbus.
Palangoje menininkė su šeima įsikūrė 1965 metais, jau baigusi studijas, prieš tai gyveno Kaune. Tačiau dabar, paklausta, ar linksta širdis į Kauną, moteris pripažino, jog namai visgi yra Palanga. „Palangoje labai gera gyventi, pati aplinka suteikia daug minčių kūrybai. Viena iš mėgstamiausių vietų – Palangos botanikos parkas, jis man gal net labiau nei pats pajūris patinka“, – šyptelėjo grafikė.
Jubiliejinius metus pasitinkanti moteris šiemet planuoja surengti ne vieną personalinę parodą – ne tik Palangoje, bet ir Vilniuje. Tad turi veiklos, sukant galvą, kokiais darbais pradžiuginti parodų lankytojus.