Laikrodis atsigręžia į vasarą

Sekmadienį grįžtame prie vasaros laiko – suksime laikrodžio rodykles viena valanda pirmyn. Dukart per metus nuvilnija viešos diskusijos – reikia to, ar nereikia, naudinga ar kenksminga? Tačiau diskusijos – tik diskusijos, o visoje Europoje bendru susitarimu persukami laikrodžiai turės būti perskuti ir Lietuvoje. 

Sugalvojo amerikietis

Pirmą kartą sutaupyti vieną šviesią valandą apie 1784-uosius metus pasiūlė Bendžaminas Franklinas, žymus Jungtinių Amerikos valstijų veikėjas, politikas, publicistas ir mokslininkas. Jis teigė, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos. Anot jo, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Taupė energiją – persuko laikrodžius

Daugelyje valstybių laikrodis, pagal nustatytą planą, pradėtas persukinėti dar XX amžiaus pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji taupyti energiją ir šviesųjį paros metą pradėjo anglai – pristigus kuro ir degalų, taupant elektrą nuspręsta panaudoti saulės šviesą. Darbo laikas šviesoje sutaupė nemažai lėšų. Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

Panaikino ir vėl įvedė

Lietuvoje į vasaros ir žiemos laiką periodus imta skirstyti 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę ši taisyklė galiojo iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Mykolo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas. Dabar laiko persukimą yra reglamentavusios visos 27 Europos Sąjungos šalys, pagal tai yra suderinti lėktuvų, traukinių grafikai, todėl pakeisti visa tai būtų ir brangu, ir nenaudinga, ir komplikuota.

Energetikai nejaučia pokyčio

Dabar, kai technikos naudojimas ir energijos vartojimas tiesiog milžiniškas, energetikai teigia, jog laiko persukimas nėra toks svarbus: esą energija nesutaupoma arba itin minimaliai. Tačiau vėl keisti tvarką būtų pernelyg nepatogu – tektų kone maištauti prieš įsigaliojusią visos Europos tvarką, todėl artimiausiu metu to nebus.

2008 metų vasarą Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius kreipėsi į įvairias ministerijas, prašydamas atlikti išsamius tyrimus dėl vasaros ir žiemos laiko kaitos poveikio žmogui. Ministerijos pateikė tik ganėtinai abstrakčius duomenis, rimti tyrimai iki šiol neatlikti. Prieš porą metų Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tad iki šiol kalbama tik apie laikrodžių persukinėjimo poveikį kalbama tik puse lūpų. Anot medicinos specialistų, sveikas žmogus nepatogumų neturėtų patirti. Ūmesni yra tik mažamečiai, ligoniai. Biologų pastebėjimu, perėjimas prie naujo laiko nuolat veikia mėgstančius ilgiau pamiegoti – jiems trūksta vienos valandos miego, laikrodį pasukus valanda į priekį. Vidinis, biologinis žmogaus laikrodis sutrinka taip, jog žmonės sunkiau keliasi į darbą, ryte skundžiasi nedarbingumu, jautresni žmonės patiria stresą, jaučia energijos stygių. Tačiau biologijos vadovėliai tikina, jog organizmas reaguoja į laiko kaitą tik tada, jei skirtumas 2-3 valandos. Verčiau pabrėžiama nauda – ilgiau galime džiaugtis šviesiais vakarais, nuveikti kažką naudingo, aktyviai leisti laisvalaikį. 

Rodykles persuka ne visi

Pasaulyje laiko kaitą pripažįsta anaiptol ne visos valstybės. Centrinės Afrikos valstybės niekada nėra sukiojusios laiko, Venesuela, Vietnamas, Kambodža, Papua Naujoji Gvinėja, Saudo Arabija ir keletas kitų – taip pat. Anksčiau sukioję laiką, dabar to nedaro didžioji dalis Pietų Amerikos, Alžyras, Libija, Pietų Afrikos respublika, didelė dalis Azijos (išskyrus Rusiją), Meksika ir kitos valstybės bei jų dalys.

Tenka prisitaikyti

Tad jei laikrodį persuka didesnioji dalis pasaulio, tą daryti tenka ir mums, besiguodžiant pirmomis dienomis dėl miego stokos ar keisto, nepaaiškinamo nuovargio ir valgymo ritmo sutrikimo. Telieka prisitaikyti, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodį persukant viena valanda pirmyn. Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio savaitgalį – ketvirtą valandą nakties laikrodį pasukant viena valanda atgal dėl to paties – šviesaus paros meto taupymo pavyzdžio.