Lašininis nugalėtas, Morė sudeginta – su žiema atsisveikinta

Kovo 5-ąją su trenksmu Užgavėnių persirengėliai išvarė žiemą. Kurorte jau nuo ryto palangiškiai galėjo sočiai papusryčiauti centrinėje aikštėje, o vėliau, jau vakarop, visi persirengėliai šoko aplink Morę, siautėjo smagiai baugindami žiemą, padėjo Kanapiniui įveikti Lašininį ir ragavo blynų, – kaipgi be jų.
Kanapinis į renginį atlėkė raitas, kai tuo tarpu Lašininis saldžiai „pūtė į ūsą“. Tad ėmėsi jį žadinti, norėdamas pranešti, kad pavasaris jau atėjo ir jam laikas iškeliauti. Žinoma, Lašininis ne itin geranoriškai priėmė šią žinią – kodėl jam reikia iškeliauti, kai jam visai ir čia patinka. Juolab, kad puikią nuotaiką kūrė Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis, pagyvenusių liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“ bei Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokio kolektyvas „Jūrė“.
„Man čia patinka, čia labai smagu“, – gynėsi Lašininis. Tačiau Kanapinis nenusileido ir pakvietė jį į dvikovą. Pirmiausia pasiūlyta jėgas išbandyti traukiant virvę. Abu varžovai greit subūrė savo komandas, bet Kanapiniui su savąja komanda sekėsi ne taip ir gerai, kaip tikėtasi. Bet dvikovoje visgi stipresnis buvo Kanapinis.
Suliepsnojo ir gražioji Morė, sukurta Žulkų dirbtuvėse. Smagiai šokant, trypiant ir dainuojant žiema liko užmaršty.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Etnologai primena, kad anksčiau Užgavėnės nebuvo siejamos su blynais – tądien visi valgydavo riebią mėsą. Visgi papročiai labai priklausė nuo regiono – pavyzdžiui, Žemaitijoje niekas nevalgė blynų, nes tiesiog neturėjo jų kur kepti, tad ten katiluose buvo verdamos košės ir šiupiniai. Visai kas kita aukštaičiai – jie tikri blynų valgytojai, juos kepdavę ir duonkepėse, ir krosnyse, ir keptuvėse. Kada susiformavo tokia Užgavėnių tradicija nėra lengva konkrečiai pasakyti, bet ji tikrai nėra sena, labiau šių laikų, – tikina etnologai..
Beje, Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. Tiesa, patys blynai su amžiumi keitėsi: tarpukariu šeimininkės kepdavo paprastus miltinius blynus, o įvairesnių jų interpretacijų – pavyzdžiui, bulvinių ar įdarytų mėsa, atsirado kur kas vėliau.
Šiais laikais blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis bent simboliškai pažymėti žiemos išvarymą. Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį, – atkreipia dėmesį etnologai.