Legendinis „Anapilis“ jau laukia jį prikelsiančių restauratorių

Daugiau nei dešimt metų  restauracijos laukusi kultūros paminklo statusą turinti Palangos simboliu tapusi legendomis apipinta medinė vila „Anapilis“ netrukus ims kilti naujam gyvenimui – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė sutartį su Kultūros ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra dėl šios vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbų finansavimo ir administravimo.

Turtinga istorija

Trumpai prisiminkime „Anapilio“ istoriją, kurią plačiau buvome atskleidę „Palangos tilto“ praėjusių metų kovo mėnesio numeriuose.

Vienas iš įdo­miausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi­tektūros statinių Lietuvos pajūryje, laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, manoma, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m.

Spėjama, kad vilos autoriai buvo prancūzai. Tais metais Palango­je statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų – vasarnamių siluetas būdavo paįvairinamas įvairios formos bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais ant kronštei­no, pastatai iš visų pusių dažnai apjuosti atviromis galerijomis, prie­angiais. Tai būdinga ir Palangos „Anapiliui“.

Žinoma, kad iš pradžių vila priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai Tiškevičienei ir daug laiko buvo vadinama „Sofijos“ vila. Vėliau, po jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei.

Po pirmojo pasaulinio karo vila „Anapilis“ buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas), mėgę Palangą ir čia praleisdavę daug laiko. Šiuo laikotarpiu vila oficialiai pradėta vadinti „Anapiliu“. Beje, taip jį dėl neįprastos formos bokštelio palangiškiai jau ir anksčiau vadindavo.

Sovietmečiu vila „Anapilis“ buvo nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, vila „Anapilis“
1996 m. rugpjūčio 30 d. priskirta Palangos miesto savivaldybės nuosavybei. Ji perduota valdyti Palangos kultūros centrui, kuris čia buvo įsikūręs iki praėjusių metų gruodžio.

Čia buvo įsikūręs ir akustinės muzikos klubas, pasivadinęs vilos vardu ir simboliškai mėginęs atkurti M. Vaitkaus aprašytas vilos gyvenimo tradicijas. Pirmaisiais „Anapilio“ klubo gyvavimo metais jis buvo vienas garsiausių muzikinių klubų Lietuvos pajūryje ir mėgstama daugelio į kurortą atvykstančių kultūros ir žiniasklaidos veikėjų susibūrimo vieta.

Vila yra tik dalinai išlaikiusi savo pirmykštę išvaizdą. 1934 m. ji buvo rekonstruota. Vykdant darbus daugiausia buvo pakeista šiaurinė pastato dalis, pristatytas antras aukštas. Vila šiek tiek pakito ir sovietmečiu, kai ji buvo remontuojama – tuo metu pakeistas jos išplanavimas, įrengtos vonios, tualetai, atsirado daugiau gyvenamųjų patalpų antrame aukšte ir mansardoje.

Restauracijos laukė nuo 2000-ųjų

Vila „Anapilis“ yra Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše. 1997 metais vila įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jai nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo – vila pripažinta reikšminga Lietuvos visuomenei. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2005-aisiais vila „Anapilis“ pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Įrašant į kultūros vertybių registrą, nurodyta, jog „Anapilio“ vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, ir pridėta, jog šis pobūdis lemia objekto reikšmingumą ir yra retas.

Kultūros vertybių registre užfiksuota, kokia buvo „Anapilio“ būklė 2008-aisiais. Prie absoliučios daugumos vertingųjų vilos savybių pažymėta, jog jų būklė esanti patenkinama. Tačiau per laiką, praėjusį nuo 2008-ųjų vasarą vykusio patikrinimo, toli gražu ne viską būtų galima įvardinti žodžiais „būklė patenkinama“.

Palangos miesto savivaldybės Taryba vilos „Anapilis“ renovacijai savo sprendimu buvo pritarusi dar 2000-ųjų liepą.

Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė sutartį su Kultūros ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra dėl šios vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbų finansavimo ir administravimo.

Artimiausiu metu bus skelbiamas viešasis konkursas rangovams parinkti, tad netrukus prasidės „Anapilio“ restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms darbai. Restauruotame „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus

Sudėtinga užduotis

Kadangi grafų Tiškevičių laikus menanti medinė vila sovietmečiu buvo gerokai pakeista,  specialistams teko nelengva užduotis – atkurti tikrąjį „Anapilio“ veidą. Senieji šio pastato brėžiniai nėra išlikę, tad atkuriant autentišką vilą specialistams teko netgi pasitelkiant senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas. Po išsamių tyrimų buvo nustatyta, kurios „Anapilio“ interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, netgi kokia buvo vilos sienų spalva. Vadovaujantis specialistų išvadomis, bus atkuriamas tikrasis „Anapilio“ veidas.

Vila bus ne tik restauruojama, bet ir pritaikyta šiandieniniams poreikiams – pasak Savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas einančio Vidmanto Dantos, restauruojant „Anapilį“ bus ne tik  pagal ikonografinę medžiagą atkurtos renginiams bei ekspozicijoms skirtos salės ir kitos erdvės, bet ir atnaujinti sanitariniai mazgai, neįgaliųjų patogumui įrengtas liftas.

„Suprojektuota ir papildoma laiptinė – kad pastatas atitiktų priešgaisrinius reikalavimus“, – sakė V. Danta.

Atgims 2016-aisiais

Savivaldybės administracijos direktorė A. Kilijonienė pabrėžė, jog „Anapilis“ – vienas iš įdomiausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi­tektūros statinių Lietuvos pajūryje, todėl labai svarbu, kad netrukus jis bus pradedamas kelti naujam gyvenimui. Kaip sakė direktorė, istorinis „Anapilis“ bus atnaujintas iki 2016 m. vasaros.

Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, svarbu ir tai, kad, atnaujinus „Anapilį“, Palangoje atsiras dar viena uždara erdvė kultūriniams renginiams – jų kurorte nėra per daug.

„Kone visa Lietuva dar prisimena koncertus buvusiame „Anapilio“ muzikos klube ir su nostalgija kalba apie „Anapilyje“ tvyrojusią ypatingą aurą. Tad atgaivinus vilą, tiek palangiškiai, tiek miesto svečiai vėl galės mėgautis puikiais muzikiniais vakarais senojoje viloje“, – sakė Š. Vaitkus.

Meras pabrėžė, jog „Anapilis“ yra vertingas ne tik savo išskirtine aura – tai yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, paminklas, susijęs su Palangos istorija. Todėl būtent „Anapilyje“ apsispręsta įkurti Palangos kurorto muziejų.

„Šis pastatas, iškilęs XIX a. pabaigoje, yra laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų. Sutvarkius ją, mieste atsiras vieta, kurioje bus galima susipažinti su vieno iš didžiausių Lietuvos kurortų istorija – čia įsikurs Palangos kurorto muziejus, kuriame bus eksponuojama medžiaga, padedanti atskleisti krašto išskirtinumą, susijusį su žvejyba, uostu, muitine ir pasieniu, kurorto kūrimu, knygnešiais, garsiąja Palangos progimnazija ir jos auklėtiniais, ir kita“, – sakė Š. Vaitkus.

Vilos „Anapilis“  restauracijos projekto vertė – 3 mln. litų. Lėšos skiriamos iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų bei Palangos savivaldybės biudžeto.