Liaudiškoje vakaronėje šoko ir maži, ir dideli

Penktadienio vakarą ant „Baltijos“ pagrindinės mokyklos salės parketo liaudiškų šokių ir žaidimų sūkuryje sukosi ir pradinukai, ir paaugliai, ir garbaus amžiaus sulaukę palangiškiai. Jau antrąjį kartą dvi valandas visus linksmino ir šokti kvietė „Mėguva“.
Tiek moksleiviai, tiek iš mokyklinio amžiaus išaugę palangiškiai buvo drąsesni nei lapkričio mėnesį, kai „Mėguva“ sukvietė visus į pirmąją liaudiškų šokių vakaronę.
Kaip ir rudenį, į sceną užlipus ansamblio „Mėguva“ instrumentinei grupei ir pakvietus susirinkusiuosius pirmajam susipažinimo šokiui, į ratą sustojo tiek maži, tiek dideli. Nebe pirmąjį kartą atėję vakaronėn po truputį prisiminė jau išmoktus šokių ir žaidimų, tokių kaip „Gyvataro“, „Ant kalno karklai“, „Malūnėlio“, „Auskit, sesutės, abrūsus“, „Čeverykai nauji“ ir dar galybės kitų šokių bei žaidimų - žingsnelius bei padėjo juos išmokti tiems, kurie atėjo pirmąkart.
Vakaronę pagyvino salėn sugužėję persirengėliai – lyg primindami, kad nebe už kalnų Užgavėnės. Šiaučiais apsitaisę personažai linksmino visus, kviesdami matuotis batus. O batai, žinia, šokiams labai svarbūs...
„Rudenį ir mes patys buvome didžiai nustebę, kad palangiškiai taip aktyviai susirinko į pirmąją vakaronę, - po renginio sakė Palangos kultūros centro etnografė ir „Mėguvos“ vadovė Zita Baniulaitytė. - Ir kad vaikai taip noriai šoko, ir kad vyresnieji nė kiek jiems nenusileido. Ne mažiau noriai buvo šokama ir penktadienį. Tik šokėjų gretos buvo nebe tokios gausios – matyt, dalis pačių mažųjų bei pačių vyriausiųjų šokėjų kiek nusigando aplink Palangą siaučiančio gripo. Tačiau, kai šokėjai išsirikiuodavo, tai salė pilna pilna buvo“.
Pasak Z.Baniulaitytės, kaip ir rudenį, taip ir vasarį itin aktyvūs buvo „Baltijos“ mokyklos moksleiviai. Etnografė kiek paapgailestavo, kad kitos mokyklos ne tiek aktyvios – bet gal nepriimta pas kaimynus į šokius eiti?
„Smagiausia, kad visi, kurie atėjo į vakaronę, jau žinojo, kur eina, ir susirinko atitinkamai nusiteikę. Tad ne tik į žinomus ratelius bei žaidimus įsijungdavo, bet ir noriai mokėsi išties sudėtingų šokių žingsnelių“, - pasidžiaugė Z.Baniulaitytė.