„Likimo išbandymuose“ - tremties patirtis ir atsiminimai

„Rašydama prisiminimus, kuriais pirmiausia ketinau pasidalinti su savo vaikais ir kurie vėliau sudėti į knygą „Likimo išbandymai“, norėjau tremtį išgyvenusius politinius kalinius parodyti ne kaip aukas, o kaip žmones, išlikusius žmonėmis net tokiose baisiose sąlygose“, - sakė gausiai į savo knygos pristatymą Palangos viešojon bibliotekon susirinkusiems skaitytojams Joana Ulinauskaitė Mureikienė.

Knygos autorę, Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvę, buvusią partizanų ryšininkę, politinės kalinę, gydytoją ir rašytoją J. Ulinauskaitę Mureikienę, apdovanotą Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, bei „Likimų išbandymų“ sudarytoją filosofą profesorių Juozą Mureiką pristačiusi Palangos miesto savivaldybės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė paminėjo, jog šis knygos leidimas – jau trečiasis.

Pirmus du kartus buvusios politinės kalinės prisiminimų knyga buvo išleista nedideliais tiražais rėmėjų lėšomis. Tačiau tiek skaitytojų, tiek literatūros kritikų ji buvo pastebėta ir įvertinta. Leidykla „Versmė“ būtent šia knyga šiemet pradėjo naują seriją „Neparklupdyta Lietuva“. „Likimo išbandymų“ ištrauka įtraukta į 2014 metų Pagrindinio ugdymo programos Lietuvių kalbos ir literatūros 7-8 klasių kurso privalomų perskaityti tekstų sąrašą.

Į susitikimą su knygos autore bei sudarytoju atėję skaitytojai, klausydamiesi ištraukų, turėjo progos įvertinti gyvą ir jausmingą rašytojos stilių. O, ko gero, didžiausią įspūdį paliko pačios J. Mureikienės pasakojimai, kuriuos ji pradėjo padėkojusi savo vyrui Juozui už tuos 56 kartu praleistus metus. Už tai, kad jis anuomet nepabūgo jos, iš tremties grįžusios politinės kalinės, vesti. O. J. Mureika prisipažino, kad Joana buvusi jo pirmoji meilė. Kaip knygose...

Kauno priemiestyje, gausioje šeimoje augusi, šešiolikmetė Joana 1944-ųjų pabaigoje tapo dviejų Lietuvos partizanų būrių ryšininke. Svarbiausios jos užduotys buvo aprūpinti partizanus vaistais ir tvarsliava, iš miškų į Kauną nešti bei platinti partizanų laikraščius. Ji puikiai atliko savo pareigas, bet po metų buvo susekta – dar neturėdama aštuoniolikos metų atsidūrė kalėjime ir buvo nuteista dešimčiai metų laisvės atėmimo bei keletui metų tremties. Knygon atgulusiuose prisiminimuose J. Mureikienė pasakoja apie mokymąsi gimnazijoje, apie pažintis su kilniais kovotojais už Lietuvos laisvę, apie teismą ir bausmės atlikimą daugybėje žiauriausių Sibiro lagerių, tarp jų – Norilsko, kur likimas ją buvo įmetęs į patį 1953 metų Norilsko gulagų sukilimo verpetą.

Tarp prisiminimų, pasakotų Palangoje, štai tokia išties jaudinanti istorija. Išvežta į lagerius Joana su savimi turėjo šilko skarelę, kurią nuolat ryšėdavo. Vieną dieną besidarbuojant netoliese buvęs politinis kalinys skaudžiai persikirto koją – kraujas tiesiog pliūptelėjo.

„Aš nuo mažumės svajojau tapti medike - padėti žmonėms, gydyti juos. Ir tremtyje galvodavau: jeigu išgyvensiu, jeigu grįšiu į Lietuvą, darysiu viską, kad tapčiau gydytoja. Matyt, tas noras buvo visą mane persmelkęs, tad, kai pamačiau, jog iš vyriškio kojos plūsta kraujas, suveržiau ją virš žaizdos ta skarele ir sustabdžiau kraujoplūdį“.

Jau gerokai vėliau, kai Joana tapo gydytoja ir dirbo Prienuose, jai paskambino mama ir paprašė atvažiuoti pas ją į Kauną. Ir – būtinai nurodytą dieną. Atvažiavusi gydytoja pamatė, kad mama geria arbatą su nepažįstamu žilu vyriškiu. Pasirodė, jog tai ir buvęs jos tų dienų pacientas, kuris daugel metų per pažįstamus ieškojo jį išgelbėjusios merginos, o žinojęs tik jos vardą. Ir kokia buvo J. Mureikienės nuostaba, kai vyriškis iš turėto voko ištraukė ir padavė jai... tą pačią šilko skarelę. „Atiduodu skolą“, - pasakė...

Tai – tik vienas J. Ulinauskaitės Mureikienės papasakotas epizodas, tik vienas iš daugelio, kurie sudėti į knygą „Likimo išbandymai“, už kurią autorei ir knygos sudarytojui dėkojo jau spėję jos pirmus leidimus perskaityti ir dar tik besirengiantys tai daryti Palangos ir ne tik jos skaitytojai, tarp kurių buvo ir mūsų mieste gyvenantys politiniai kaliniai bei tremtiniai.