Literatai atsisveikino su poezijos pavasariu ir jau pasitiko vasaros Mūzą

Praėjusį savaitgalį „Anapilyje“ susirinko Palangos miesto gausus literatų būrys. Šis kūrybiškų žmonių kolektyvas susitinka reguliariai ir dalykiškai dalinasi savo lyriniais pojūčiais. Juolab visi turi bendrą kūrybinio įkvėpimo objektą – nuostabią Baltijos jūrą – neišsenkančią kūrybinio įkvėpimo versmę.
Džiugu, kad visų kūryboje Baltijos jūra tampriai susieta su Palanga, su jos istorija, su jos objektais, su nūdienos įvykiais.
„Aš myliu Palangą, ji mane pakerėjo ir, nors esu dzūkė nuo Druskininkų, apsigyvenau čia, – sako Alma Viskontienė. – Myliu jūrą tada, kai ji siautėja. Beje, Palanga man primena daug nuostabių gegužio akimirkų“. O štai išeivė iš Darbėnų mietelio, tačiau jau seniai palangiške tapusi Anelė Mažeivaitė, Albino Šerelio – Kaimo rašytojų sąjungos nario – eilėmis prikelia prieš 170 metų gimusius didingus grafų Tiškevičių rūmus.
Anot jos, gal be jų šiandien nebūtų tokios nuostabios Meilės alėjos, nebūtų nei koncertinės estrados, nei tokių nuostabių dainų apie Palangą. Anelė akcentavo, kad ypatingai myli kūrybiškus žmones. Paminėjo šviesios atminties menininkus Juozą Griušį, Juozą Meškį, Joną Vaišę, Edvardą Žibą ir kitus iškilius Palangos dailininkus. Jiems skyrė poetinę baladę „Svajonė“. Žodžiu, visų metų mozaika apie Palangą, kuri pynėsi ir dainose, ir eilėse, nes „...be eilių nėra dainų, o be dainų neranda eilėse tinkamos savo vietos nei ritmai, nei rimai“.
Pamatęs žmogų dar negali žinoti kokį kūrybinį potencialą jis turi, kokius rūpesčius ir kokius sumanymus su savimi nešiojasi. Pavyzdžiui, kas būtų pagalvojęs, kad buvusi Palangos duonos gamyklos direktorė Nijolė Fultinavičienė – reikli ir principinga vadovė – tokia poetiška ir jautrios širdies asmenybė.
Poetas, pedagogas, ilgametis Palangos vakarinės ir 2-osios vidurinės mokyklų direktorius Jonas Brazdžionis, prieš 60 metų tapęs palangiškiu, jau daug metų kuria skambias eiles ne tik apie jūrą, bet ir apie gyvenimą, kuris, anot jo, yra didžiulis turtas. Sakoma, rūpesčiai gyvenimo negali užgožti (na, kas jų neturi?), tačiau verta įsisąmoninti, kad gyvenimas – tik vienas.
Poetiškasis jautriasielis gėlių ir paukščių mylėtojas, kultūros skleidėjas „Vyturio“ reabilitacijos centre Vytautas Lukšas savo eilėse išaukštino moterį – motiną, bet kartu nuskambėjo ir liūdni posmai apie išdraskytą tėviškę, išvaikytą Lietuvą. Dėkojo ir didžiavosi, kad J. Brazdžionis buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, turėjęs lemiamą įtaką jo vėlesnei kūrybai.
Janina Vambutienė, Palangos senosios vaistinės darbuotoja, savo eilėse išreiškė jautriausias emocijas Palangai ir šiltai prisiminė „...kiek metų joje pragyventa!“ Ypač kai laiko tėkmėje miestas tampa tavo tikraisiais namais, prisiminimai tampa itin brangūs.
Marytė Jurgaitytė-Žiūraitienė – nenuilstanti visų poezijos renginių dalyvė, dviejų poezijos rinkinių autorė norėtų daug ką gera pasakyti, tik nežinanti, kokius žodžius beparinkti. Liūdniausia, anot jos, kad per gyvenimą visko mokėsi ką ir kaip daryti, o dabar mokosi viso to jau nebedaryti.
Kęstutis Šatkauskas – vertėjas, keliautojas, kuris net pasiekęs tolimojo San Francisko miestą, įsitikino, kad ir „...ten liejasi liepžiedžių vėtros“, o Palangos senosios gimnazijos kūno kultūros mokytojo ir Palangos „Grubiojo“ teatro aktoriaus Ramūno Dzimido eilės patikino, kad vasara visuose žemės kampeliuose, nepaisant visų jos metamorfozių, vis vien subręsta ir pagaliau „subobėja“. Gabus pedagogas, muzikos mokytojas Stasys Stončius visą vakarą išraiškingai skaitė daugelio poetų eiles, o reikalui esant profesionaliai skambino fortepijonu, akompanavo atlikėjams. Jam talkino Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė - Bumbulienė. V. Lukšas visus pralinksmino pagal Vytauto Šiškausko fonogramą šauniai „padainavęs“ ir gestų kalba pademonstravęs dainą. Vakaro programą pagyvino Stasio Vainiūno muzikos mokyklos jaunosios atlikėjos, smuikininkės Beatričė Skurvydaitė, Adrija Mačiulevičiūtė ir fleitininkė Juta Maciulevičiūtė. Puikų spalvų ir judesio žaismą pademonstravo žavių šokėjų ansamblis „Domino“ iš Klaipėdos.

Donatas ŽUOLYS