„Mosto“ parodoje – plenero Švėkšnoje atspindžiai Biblioteka ir mokyklos – šviesos skleidėjos

Penktadienio vakarą į kurorto viešąją biblioteką itin gausiai rinkosi dailę mylintys ir palangiškių kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų naujų darbų kaskart laukiantys žmonės. Šįkart jiems buvo pristatyti darbai, kuriuos „mostiečiai“ ir kartu su jais buvę kitų miestų menininkai sukūrė plenero Švėkšnoje metu.

Planavo pusantrų metų
Parodos pristatymo pradžią paskelbė „Mostui“ diriguojantis dailininkas Juozas Griušys, paskambinęs senoviniu mokyklos varpeliu. Ir neatsitiktinai: tokios trelės skambėdavo Švėkšnos sanatorinės mokyklos bendrabutyje, kuriame buvo įsikūrę menininkai. Jos skelbdavo: dėkit teptukus ir pieštukus į šalį, nes visų švelniai „Mama“ vadinama Nijolė Griušienė ir trumpam Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus kėdę į virėjo samtį išmainęs Kęstutis Rudys visų laukia prie stalo.
Prieš pristatydamas plenere dalyvavusius dailininkus bei pakviesdamas susirinkusiuosius įvertinti parodoje eksponuojamus darbus – ilgai bei sudėtingai atrinkinėtus, mat Švėkšnoje per trumpą laiką įvairia technika sukurta 50 darbų, ir visiems jiems sutalpinti net dviejų salių pasirodė per maža, – J.Griušys paminėjo, jog jau prieš pusantrų metų pradėta planuoti surengti plenerą būtent šiame miestelyje. Būta savotiškų žvalgytuvių: parodą ten buvo surengusi dailininkė Gražina Oškinytė - Eimanavičienė, kultūrinius ryšius mezgė Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacijos ir bibliografijos skyriaus vedėja – beje, taip pat menininkė, – Miglė Jonaitienė, tapusi plenero kuratore.

Keturios kūrybos paros
Ir štai, iškart po Žolinės „Mosto“ dailininkai nuvyko Švėkšnon. Nuvyko ne vieni. Prie septynių kūrybinės grupės narių: J.Griušio, G.Oškinytės-Eimanavičienės, Redos Rimkutės-Ščerbakovienės, Ievos Litvaitytės, Eglės Lipinskaitės, Romo Pauliko, Dovilės Oškinytės, – prisijungė, pasak J.Griušio, tikrai plačių mostų dailininkės – klaipėdietė Rima Baukaitė ir kretingiškė Dalia Skridailaitė bei palangiškė M.Jonaitienė.
Nuoširdžiai „mostiečius“ visą laiką Švėkšnoje globojęs miestelio seniūnas Alfonsas Šeputis padėjo, kad menininkai įsikurtų sanatorinės mokyklos bendrabutyje. „Tokių sąlygų niekur iki šiol nebuvo: kiekvienas mūsų turėjo po atskirą didžiulį kambarį, kuriame galėjo nors kiaurą parą dirbti. Gal todėl tiek daug darbų parsivežėme. Kasdien ekskursijos – nuo bažnyčios ir parko iki pat garsiosios ligoninės. Tiesa, į jos vidų mūsų šįkart dar neįleido“, – smagiai apie buitines plenero sąlygas pasakojo J.Griušys.
Pasak jo, visi juos Švėkšnoje tiesiog lepino. Visas keturias paras, kiek ten gyventa. Išskyrus gamtą. Mat orų būta lietingų. Lietus sutrukdė ir sumanytą plenere sukurtųjų darbų „blic“ parodą, kurią buvo planuota rengti bažnyčios šventoriuje. Tačiau švėkšniškiai po mėnesio išvys dabar palangiškiams eksponuojamus darbus, o dešimt jų – visų autorių po vieną – bus padovanoti miesteliui.

Susirinko visa šeima
Plenere buvę dailininkai – ir priklausantys „Mostui“, ir svečiai, – parodos atidarymo metu vis kartojo žodį „Ačiū“. Žodį, kuris, kaip priminė I.Litvaitytė, kažkada buvo išrinktas gražiausiu lietuvišku žodžiu.
Plenere dalyvavusios
dailininkės viešnios sakė „Ačiū“ „Mosto“ nariams. Ir pabrėžė, kad jautėsi lyg tikroj šeimoj – ne veltui palangiškiai savo grupę šeima ir vadina. Patys gi šeimos nariai sakė „Ačiū“ vieni kitiems – pirmąkart per šešerius metus, kiek organizuojami plenerai, suvažiavo visi kūrybinei grupei priklausantys menininkai. Visi kartu dailininkai sakė „Ačiū“ gausiai susirinkusiems svečiams. O šie dėkojo už neformalų parodos pristatymą – gyvus, smagius pasakojimus, iliustruotus plenero dalyvių nuotraukomis iš Švėkšnos, – bei už darbus, kurių sakė ateisią dar kartą pažiūrėti ir atsivesią bičiulių.
Pažiūrėti tikrai verta. Paveiksluose – ir garsioji visiems, turbūt, žinoma Švėkšnos katalikų ir mažiau žinoma evangelikų bažnyčios, Vilkėno dvaras, malūnas, parkai, architektūros paminklų detalės. Ir miestelio dvasia bei nuotaika. Tokia, kokią pajuto, pagavo ir pabandė sustabdyti kūrėjai. Tokia, kokios neaprašysi: reikia ateiti ir pamatyti.

Planuoja septintąjį
O kol į parodos atidarymą susirinkę svečiai grožėjosi darbais, žiūrėjo ir komentavo nuotraukas, dalijosi įspūdžiais su pačiais dailininkais (beje, bebendraudamas su dalyviais ir žiūrovais impulso pagautas R.Paulikas čia pat šoko savo darbe detales tobulinti), J.Griušys prisipažino, jog jau pradeda galvoti apie kitus metus.
„Šis pleneras – šeštasis. Pirmas buvo Plateliuose. Po to važiavome į Lygsūdę Skuodo rajone, Rusnę, Papilę – toliausiai nuo Palangos. Pernai buvome Latvijoje, Jūrmalciemse. O kitąmet? Sumanymų yra, tačiau nesinori garsiai įvardinti, o jei staiga neišsipildys? Aš tai norėčiau prie Minijos, ten tiek gražių vietų“, – pasakojo J.Griušys.
Kol kas dar nežinoma ir data. Mat iki šių metų plenerai vykdavo rugsėjį. Tačiau, kaip sako „Mosto“ vadovas, dalis kūrybinės grupės narių – pedagogai, tad jiems šis mėnuo nėra palankus išvykoms.
 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".