Muziejų naktis dovanojo poeziją ir „Sankirtas“

Ryškų potėpį penkioliktą kartą rengtose Muziejų naktyse paliko šiemet dvidešimtąjį gimtadienį minėsiančio Antano Mončio namų-muziejaus renginiai. Čia užsukę svečiai galėjo ne tik apsilankyti nuolatinėje ekspozicijoje, bet ir pabūti atidarant tarpdisciplininio menininko Algio Griškevičiaus parodą „Sankirtos“ bei stebėti poeto, eseisto, fotografo Ričardo Šileikos poetinius veiksmus.

Intriguojančios „Sankirtos“
Gegužės 18-ąją visos Lietuvos muziejams pakvietus į Muziejų nakties renginius, Antano Mončio namai-muziejus lankytojams duris atvėrė antrą valandą popiet. Ir iškart sulaukė nemažo būrelio svečių, mat nuolatinėje A. Mončio ekspozicijoje ne tik eksponuotas paties skulptoriaus kurtas kaklo papuošalas iš Sabinos Mončys rinkinio Berlyne, bet ir buvo suteikta galimybė pirmajam čia apsilankiusiam svečiui pasidabinti šiuo aksesuaru. Tokią pat galimybę turėjo ir paskutinis muziejaus lankytojas prieš pat 22 val., kai renginiai baigėsi.
Ypač daug meno gerbėjų skubėjo į Antano Mončio namus-muziejų prieš septintą vakaro: būtent šią valandą prasidėjo personalinės Algio Griškevičiaus fotografijų, tapybos bei skulptūrinių objektų parodos „Sankirtos“ atidarymas.
Parodos anotacijoje rašoma: „Algio Griškevičiaus pastarojo meto kūrybą apibendrinanti paroda sumanyta kaip analitinis kūrybinių praktikų pristatymas. A. Griškevičiaus kūrinių naratyvas, išaukštinantis meninės realybės ir siurealumo pirmenybę prieš tariamai objektyvią tikrovę, keliauja iš vienos raiškos medijos į kitą, vis pasipildydamas nuorodomis, paraleliniais pasakojimais bei išryškindamas vienokius ar kitokius akcentus. Tad parodoje galime stebėti ir analizuoti, kaip panaši problematika skirtingais aspektais gali atsiskleisti aliejinėje tapyboje, monochrominėje fotografijoje ar erdviniuose objektuose. O kartu ta skirtingų raiškų paletė išplečia menininką dominančių temų ir problemų lauką.“
„Nelabai seniai, prieš trejetą metų, buvau surengęs savo personalinę parodą Klaipėdoje, Kultūrų komunikacijų centre. Tad, gavęs Antano Mončio namų-muziejaus pakvietimą, kiek abejojau: Palanga juk ne taip toli nuo Klaipėdos, laiko praėjo nedaug, ar verta? Gi dabar tikrai džiaugiuosi. Paprastai savo kūrinius eksponuoju skirtingose salėse: vienoje – fotografija, kitoje – tapyba, trečioj – skulptūros. Čia, šiose erdvėse, pabandžiau viską perpinti. Atrodo, pavyko“, – apie ekspoziciją kalbėjo A. Griškevičius.
„Seniai nemačiau tokios geros parodos“, – ne vieną, o keletą kartų apžiūrėjęs ekspoziciją prisipažino rašytojas Rolandas Rastauskas, kartu su kitais svečiais ėjęs į kiemelį stebėti poeto, eseisto, fotografo Ričardo Šileikos poetinių veiksmų.

„Pakavojo“ eilėraščių rinktinę
„Poezijos skaitymą kartu su veiksmu, arba, kaip dabar įprasta vadinti, performansą skiriu iš Lietuvos, iš Klaipėdos krašto kilusiai po karo į Vokietiją emigravusiai dailininkei ir poetei Aldonai Gustas, – į ant muziejaus laiptų ir šalia jų išsirikiavusius klausytojus prabilo Ričardas Šileika. – Kai pirmąkart perskaičiau jos tekstus, jos trumpučius visuotinio gėrio ir energijos pripildytus blykstelėjimus, grybštelėjimus, jie man padarė tokį įspūdį, kad ir toj kūryboj, kurią šiandien girdėsite, jaučiama labai stipri Aldonos Gustas įtaka“.
Rašytojas prisipažino, kad prieš keletą metų buvo parengęs A. Gustas dedikuotą rinktinę, kuriai rekomendacijas rašė šviesaus atminimo poetas ir literatūros kritikas Valdas Kukulas ir poetas Antanas A. Jonynas. Tačiau taip jau atsitiko, kad knyga nebuvo išleista.
„Ji gulėjo labai ilgai. Ir aš pajutau, kad knyga taip ir nebus išspausdinta. Šįvakar, Antano Mončio muziejaus kiemelyje, po šiomis beveik tobulai A4 formatą atitinkančiomis plytelėmis visi rankraščiai ir bus pakavoti“, – paskelbė poetas.
„Identifikacija”: “šis vakaras – ne šis / ne tas tas krantas / šįvakar aš – ne aš”; “Lapkričio dangus”: “sudrumstas: / užšalęs / kreivas / šviesos / šapelis”; „Vos“: „cypteli vyriai / suvytusios lūpos / pakšteli medinio / kristaus kelin”, – skambėjo eilės, surašytos balto A4 formato popieriaus lapuose, o patys lapai vienas po kito atgulė muziejaus kiemelin po šaligatvio plytelėmis.
Tačiau poetiniai veiksmai nesibaigė rankraščių „pakavojimu“ – poetas Antano Mončio namų-muziejaus direktorei perdavė ir įpareigojo saugoti stiklainį Palangos smėlio. Perdavimo ceremoniją lydėjo ir atitinkamas smėlio įteikimo ir įteisinimo dokumentas, kuriame surašyta: „Antano Mončio namų-muziejaus direktorei Loretai Birutei Turauskaitei Ričardas Šileikai Toks įteikia Palangos smėlio 778 gramų (neto) stiklainėlį. Smėlis prigraibytas iš Juliaus Janonio gatvės 2019 metų gegužės 2 dieną, Vilniuje sufasuotas ir štai grąžinamas – saugiai ir patikimai saugoti į Antano Mončio namus-muziejų“. Perdavimo aktą parašais paliudijo Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė.

Kvietė tarpdisciplininius menininkus
„Šiuos menininkus pakvietėme į Muziejų naktis todėl, kad jie abu yra tarpdisciplininiai menininkai, t.y., neatstovauja vienai kuriai disciplinai, – paklaustas, kodėl į Antano Mončio namus-muziejų šioms Muziejų naktims buvo pakviesti būtent Algis Griškevičius ir Ričardas Šileika sakė renginio kuratorius fotomenininkas Gytis Skudžinskas. – Algis yra ir tapytojas, ir skulptorius, ir fotografas. Ir jeigu mes jį vadintume tarpdisciplinininku, tai ne visai atitiks šiandienos tarpdisciplininio meno sampratą. Jis tų disciplinų nedekonstruoja, jis tiesiog naudoja klasikinę jų formą, išryškina jų stiprybes.
Tuo tarpu Ričardas irgi yra tarpdisciplinininkas: rašytojai jį vadina fotografu, fotografai – rašytoju, be to, jis rengia performansus. Jie abu įdomūs būtent tuo, kad nėra vienos srities, vieno žanro atstovai, puoselėtojai. Jie savo kūryboje ir pačia kūryba siekia įvairovės. O, mano nuomone, būtent įvairovės, netikėtumo siekis ir stumia meną į priekį“.
Pasak renginio kuratoriaus, šis dviejų menininkų tandemas jam pasirodė ypač tinkantis Palangai: A. Griškevičius su savo medinėmis skulptūromis, pereinančiomis į tapybą ir fotografiją, tinka prie A. Mončio skulptūrų. Nors jos visiškai kitokios, tačiau medžiaga, žaismingumas ir plastika atliepia A. Mončio darbams. R. Šileika savo tekstų žaismingumu, tam tikru tapybiškumu ir plastika taip pat puikiai čia dera.

Antano Mončio namų-muziejaus inf.