Mūzos numylėtinis

Ar dažnai susimąstome, kam atiduotas mūsų miesto valdymas į rankas? Gal tai žmonės, kurie panašūs į mus arba visiškos priešingybės, iš kurių galima ko nors išmokti. Palangos miesto savivaldybėje gaudžia įvairiausios kruopščiai sustyguotos mintys, tarp kurių plevena ir meniškos sielos. Vienas iš tokių, kuris savo kūrybiškas mintis palieka už darbo pareigų ribų yra Palangos miesto savivaldybės administracijoje Kultūros skyriuje vyresniuoju specialistu paveldosaugai ir etninei kultūrai dirbantis Dainius Sobeckis.

Mokytojo pašaukimas

2006 metais į Palangą atvykęs ir jam pasiryžęs dirbti vyresniuoju specialistu Kultūros skyriuje Dainius Sobeckis net nenumanė, kad pamils šį nedidelį miestą ir mielai jame gyvens. Klaipėdoje gimęs ir augęs vyras ten ir studijavo. Jis pasirinko teologijos studijas, vėliau įgijo ir magistro laipsnį – Religijos mokslų. Šios išsirinktos specialybės jis neatsisakė iki šiol ir mielai eina mokyti vaikų tikybos į mokyklas. Tam turėdamas pašaukimą, jis labai gražiai sutaria su vaikais ir daug ko net pasimoko iš jų. Mieliausiai jis prisimena Nidoje savo mokytojavimo laikotarpį. Tuomet jis pamatė, koks gali būti beribis vaikų nuoširdumas, ypač tų, kurie dar tik žengia į paauglystės laikotarpį. Ypač aktualu vaikus prisiminti dabar, kai jau vėl pasibeldė į visų sąmonę nauji mokslo metai. Mokytoju dirbantis laisvu metu vyras taip pat tikisi dar pasisemti šios patirties ir sulaukti pakvietimo dar padirbėti ir Klaipėdos Vėtrungės gimnazijoje, kurioje iki šiol mokytojavo.

Mūza – laukiama viešnia

Krentantys lapai daugumai asocijuojasi su „rudeninėmis depresijomis“, niūriu ir liūdnu laikotarpiu, tačiau D.Sobeckis to meto labai laukia. Laisvos meniškos sielos žmogus nori ir jausti laisvę, o ne grūstis minioje žmonių. Šį minusą įvardijęs D.Sobeckis visgi prisipažįsta, kad jam Palangos miestas – labai mielas, bet gali būti, jog tai nepaskutinė gyvenimo stotelė. Prieš trejetą metų bandęs jėgas Palangos savivaldybės skelbtame konkurse ir netikėtai jį laimėjęs, nenoriai čia apsigyveno, o bėgant laikui pamatė, jog neveltui jo kelias nukrypo būtent į šią vietą. Tai gyvenimo ir darbo patirtis, kuri visuomet širdyje turės gražų ir išpuoselėtą kampelį, bus mielai atsimenamas. Jau daug kur dirbęs dar jaunas vyras turi įvairios darbo patirties, kurią atsinešė į dabartinę darbo vietą. Tačiau mieliausias jam darbas – kūryba. Tai ašis, apie kurią sukasi jo gyvenimas. Šį savo polinkį Kultūros skyriaus specialistas tiki gavęs iš mamos, kuri taip pat mėgdavo rašyti. Eilėraščiuose jis perteikia viską, kas jam svarbu ir kuo norėtų pasidalinti su kitais. Kultūros skyriaus specialistą visą gyvenimą lydi religija, kuri atsispindi ir jo kūryboje, apgailestaudamas, kad mūzai apsilankyti jis leidžia tik atostogų metu. Ji – visuomet laukiama viešnia, kai nespaudžia darbas ir rašytojas ją pasitinka išskėstom rankom. O ją jis jaučia ypač stipriai, kai randa tinkamą vietą.

Svajonėse – dukra

Miesto savivaldybėje dirbantis D.Sobeckis jaučiasi laimingas ir atradęs savo vietą, tačiau neatsisako ir gyvenimiškų gražių svajonių. Sukūręs gražią šeimą, auginantis sūnų, jis dar svajoja apie dukrelę, kuri papildytų jų ratą ir suteiktų naujų džiaugsmų. Tikėdamas, kad tikrai ateis geresni laikai, jis linki to niekad nepamiršti. Po tamsios, siaubus slepiančios nakties, visuomet išaušta gražus ir saulėtas rytas. Optimizmu trykštantis vyras norėtų aplink matyti kuo daugiau tokių pačių laimingų žmonių.