Palangos centrinėje dalyje, nedidelėje jaukioje J. Piktuižio vardu pavadintoje gatvelėje, stovi 13 numeriu pažymėtas medinis vieno aukšto namelis. Prieš jį – 1997-aisiais pastatytoji skulptoriaus Remigijaus Midvikio sukurtoji akmeninė paminklinė stela, kurioje esantis įrašas skelbia, jog šiame name 1885 metais gimė mokslininkas, finansininkas, pedagogas, Lietuvos nacionalinės valiutos – lito kūrėjas, profesorius Vladas Jurgutis.
Kultūros vertybė
Namas J. Piktuižio g. 13 į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1993 metų gegužę. Jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo, o prie vertingųjų savybių pobūdžio nurodoma, jog lemiančios reikšmingumą jo vertingosios savybės – etnokultūrinė ir architektūrinė, ir svarbiausios – archeologinė bei memorialinė.
Praėjusio amžiaus pradžioje statyto prie pajūrio kraštui būdingos liaudies architektūros išsiskiriančių pastato savybių priskiriamas jo tūris – namas yra stačiakampio plano, vieno aukšto su palėpe, vakarų pusėje – veranda, o rytinėje pusėje greičiausiai vėlesniu laikotarpiu statytas priestatas. Namo stogo forma – dvišlaitė, verandos stogas nuolaidus, stogo dangos tipas – čerpės.
Saugotinos pastato stačiakampės langų angos bei arkinės verandos langų ir durų angos.
Vertingas pastato fasadų architektūrinis sprendimas, fasadų architektūros tūrinės detalės – verandos tipas vakarų fasade, taip pat fasadų apdaila ir puošyba: medinių lentų su antjuosčiais vertikalaus apkalimo tipas, langų paprasto medinio apkalimo tipas, filinginių langinių, kurios yra tik nuo gatvės pusės, tipas bei verandos puošyba kiaurapjūviais medžio drožiniais.
Saugoti privalu ir pastato konstrukcijas – juostinius pamatus, rąstų sienas, iš išorės apkaltas lentomis, medinių stogo konstrukcijų, medinių vėjalenčių, medinio stogo apatinės dalies pakalimo tipą ir durų, langų medinių konstrukcijų bei jų skaidymo tipą.
Mena V. Jurgutį
Kultūros vertybių registre, dalyje, skirtoje faktams apie svarbias su minimu pastatu susijusias
visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes nurodoma: „Šiame name 1885 m. gimė mokslininkas, finansininkas, pedagogas, Lietuvos nacionalinės valiutos – lito kūrėjas, profesorius Vladas Jurgutis. Priešais namą 1997 m. profesoriaus V. Jurgučio garbei pastatyta akmeninė paminklinė stela (aut. skulptorius Remigijus Midvikis)“.
Kaip rašoma Lietuvos Respublikos centrinio banko interneto svetainėje, Vladas Jurgutis – akademikas, profesorius, pirmasis (1922–1929) Lietuvos banko valdytojas, Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, Kauno ir Vilniaus universitetų dėstytojas, dvasininkas, Steigiamojo Seimo narys (1920–1922); lito ir Lietuvos finansų mokslo pradininkas ir kūrėjas, daugelio mokslinių straipsnių bei knygų ekonomikos, pinigų ir bankininkystės klausimais autorius, daręs didelę įtaką visai krašto ir ekonominei politikai, skyręs daug dėmesio aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų rengimui Lietuvoje.
Čia pateikiama ir paties V. Jurgučio citata: „Mūsų dienų politikos raktas yra ekonomika, ekonomikos raktas yra pinigai. Su tais gyvenimo raktais yra susieti gyvybiniai tautos reikalai. Kam tie reikalai rūpi, tas turi pažinti ir pinigų klausimus.“ (V. Jurgutis „Pinigai“. Kaunas, 1938 m. birželio 27 d.)
Iš Palangos išėjęs, Palangon sugrįžo
Trumpoje toje pačioje svetainėje pateikiamoje V. Jurgučio biografijoje rašoma, jog būsimasis lietuviškojo lito tėvas gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje.
1897 m. įstojo ir 1901 m. baigė Palangos progimnaziją, o 1902 m. Kauno kunigų seminarijoje pradėjo mokslus, kuriuos 1910 m. teologijos magistro laipsniu baigė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Kunigu įšventintas metais anksčiau – 1909 m. Kauno seminarijos bažnyčioje. 1913 m. baigė ekonomikos studijas Miuncheno universitete.
1914 m. grįžo į Lietuvą ir Kauno kunigų seminarijoje buvo lotynų kalbos ir klasikinės filosofijos profesorius. Karo metais trumpai ėjo vikaro pareigas Liepojoje, po to išvyko dėstyti į Saratovo kunigų seminariją. Nuo 1918 iki 1920 m. tęsė darbą Kauno kunigų seminarijoje.
1920 m. Krikščionių demokratų partijos išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo darbe dalyvavo kaip Finansų ir biudžeto komisijos generalinis referentas, Užsienio komisijos narys. 1922 m. vasario mėn. paskirtas E. Galvanausko kabineto užsienio reikalų ministru, juo dirbo iki rugsėjo 28 d.
1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lito įstatymą, pažymėdamas, kad ,,Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu“, o po kelių dienų priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriame numatyta, kad ,,ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos turi būti padengta auksu“. Litas buvo prilygintas 0,150462 g gryno aukso arba 1/10 tuometinio dolerio vertės, kad tinkamiau atspindėtų tuometines Lietuvos ūkio sąlygas ir pagrįstai būtų galima įsijungti į tarptautinę finansų sistemą. V. Jurgučio vardas siejamas su tvirtų ir patikimų lietuviškų pinigų istorija. V. Jurgučio vadovaujamas Lietuvos bankas siekė, kad gyventojai įgytų pasitikėjimą litu.
1922 m. rugsėjo 28 d. V. Jurgutis paskirtas organizuojamo pirmojo per Lietuvos 700 metų valstybingumo istoriją Lietuvos banko valdytoju.
1925 m. jis nutraukė ryšius su Bažnyčios institucijomis, nuo tų pačių metų dėstė pinigų ir bankų, socialinės politikos, o vėliau ir finansų mokslo kursus Kauno universitete užimdamas ekstraordinarinio profesoriaus pareigas. 1926 m. tapo vienu iš akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų. 1927 m. apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu už darbą Lietuvos banke. 1929 m. paprašė atleisti jį iš valdytojo pareigų.
Nuo 1930 m. vadovavo to paties universiteto Finansų mokslo katedrai. 1934 m. už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto II laipsnio ordinu. Iki 1938 m. dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. 1938 m. ėjo ordinarinio profesoriaus pareigas. 1939 m. suteiktas Garbės daktaro vardas.
Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas, 1942–1943 m. – Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas. Stengėsi suaktyvinti mokslinio tyrimo darbą, sukaupti ir išsaugoti Lietuvos istorijai ir kultūrai vertingą medžiagą.
1943 m. pavasarį kartu su kitais Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. vadovavo stovyklos slaptai ,,Štuthofo akademijai“, skaitė paskaitas. 1945 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1946 m. profesoriavo Vilniaus universitete.
V. Jurgutis parašė daug mokslo darbų, trys iš jų laikomi fundamentaliais: ,,Finansų mokslo pagrindai“ (1938) – išleistas plačiajai Lietuvos visuomenei ir ypač naudingas tiek ekonomistams praktikams, tiek mokslininkams; ,,Pinigai“ (1938) – skirtas ne tiek konkrečiai sričiai pažinti ar tiesiogiai taikyti tiesioginiame ekonomisto darbe, kiek giliau ir plačiau suprasti ekonominį gyvenimą; ,,Bankai“ (1940) – pateikta išsami atskirų šalių bankų veiklos ir politikos analizė bei vertinimas.
Mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangoje.
(Bus daugiau)
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.