Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 86)

Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas, pastatytas senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, pastaruoju metu itin liūdnos būklės, ir nežinia, kada situacija galėtų pasikeisti į gera.

Kurhauzui –
per 100 metų
„Palangos tilto“ 86 numeryje citavome istorikės Janinos Valančiūtės istorinę pažymą, kurioje buvo pateikiama trumpa Nemirsetos istorijos apžvalga. Šiame numeryje peržvelgsime paties pastato istoriją, kuri siekia per 100 metų.
Pasak istorikės J. Valančiūtės, apie XIX a. pabaigą-XX a. pradžią pastatytą mūrinį Kurhauzą sudarė 4 korpusai, visi – vienoje linijoje, palei Palangos kelią. Pagrindinis korpusas – dviejų aukštų, kiti – skirtingo lygmens vienaaukščiai.
XX a. pradžios ir XX a. I pusės ikonografijos lyginamoji analizė rodo, kad Kurhauzas XX a. I-oje pusėje buvo rekonstruotas išplečiant paaukštintą pagrindinį (senąjį) korpusą; iš šiaurės pusės senojo vienaaukščio korpuso vietoje galu į Palangos kelią pastatytas 2 aukštų, mansardiniu stogu korpusas su įėjimais iš šiaurės ir vakarų pusių.
Pagal žmonių prisiminimus, prieškaryje Nemirsetos kurhauze buvo įvairaus dydžio viešbučio kambariai svečiams, biliardo patalpa, į sodo pusę – salė. Iš salės išeinant į sodą „<…> po dešine ranka, link mūrinės tvoros“ buvo dengtas praėjimas, tada vadintas kolonada. Ji tęsėsi iki nedidelių vartelių prie kelio (gatvės); už vartelių per kelią ėjo pėsčiųjų takas link jūros. Manytina, kad prieškarinėse periodikos publikacijose epizodiškai minima mūrinė tvora su varteliais supo visą Kurhauzo sodybą, tačiau tikslesnių duomenų apie tai nerasta.

Vertingas istoriniu ir
urbanistiniu požiūriu
Esminiai struktūriniai Kurhauzo sodybos pokyčiai įvyko pokaryje, Nemirsetoje įsikūrus sovietiniam kariniam daliniui. Kurhauzą pritaikant sovietinės kariuomenės dalinio mokymų centrui, jis rekonstruotas. Sunyko istorinės Kurhauzo sodybos ribos, nugriauta dalis senųjų kiemo pastatų; sovietinio karinio dalinio poreikiams pristatyta naujų statinių, tačiau jie, kaip ir istorinėje kiemo struktūroje, buvo išdėstyti teritorijos pakraščiais, kiemą paliekant neapstatytą. Buvusio Kurhauzo sodybos struktūrinis vaizdas sovietmečiu matomas sovietinėje karinėje kartografijoje.
Darytina išvada, kad Kurhauzo sklypo apstatymo raida siekia XV a. vidurį – Nemirsetos senosios karčemos laikus. Kurhauzo sklypo struktūra visiškai susiformavo iki XX a. pradžios ir be didesnių pokyčių išliko iki XX a. vidurio.
Kaip pabrėžia J. Valančiūtė, nežiūrint rekonstrukcijų, Kurhauzas turi istorinę bei urbanistinę reikšmę. Istoriniu-urbanistiniu požiūriu šis pastatas raiškingas kaip vienas ryškesnių Nemirsetos XIX a. II pusės-XX a. I pusės apstatymo fragmentų, o žiūrint iš grynai istorinio taško jis vertingas kaip XIX a. II pusės-XX a. I pusės Klaipėdos krašto komercinės paskirties – užeigų, viešbučių, – statybos ir rekonstrukcijų tendencijų pavyzdys.

Įrašytas į kultūros
vertybių registrą
Į Kultūros vertybių registrą Nemirsetos kurhauzas įrašytas 2009-ųjų sausį. Jam suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo, nurodant, jog pastato vertingųjų savybių pobūdis – istorinis bei architektūrinis.
Prie vertingųjų Kurhauzo savybių priskiriama pastato tūrinė erdvinė kompozicija: trijų korpusų „L“ raidės plano mūrinis pastatas, kurio ilgis – 41,42 m, centrinės dalies plotis – 11,77m, aukštis – 6,5 m iki karnizo, ilguoju fasadu atsuktas į vakarus, į Klaipėdos plentą.
Vertingas ir pats statinio tūris: šiaurinio ir centrinio korpusų – kompaktiškas, dviejų aukštų su pastoge. Beje, pietinis korpusas – menkavertis, perstatytas. Saugotina stogo forma – šiaurinio ir centrinio korpuso – dvišlaitis; stogo dangos tipas – molio čerpės. Pastarąsias derėtų atkurti, nes šiuo metu stogai dengti asbocementinais lakštais. Vertingi taip pat ir šiauriniame fasade išlikę pusapvaliai stoglangiai.
Prie vertingųjų savybių priskiriama ir kapitalinių sienų struktūra bei stačiakampės langų ir durų angos su segmentinėmis sąramomis. Kultūros vertybių registre užfiksuota, jog dauguma angų siaurintos, durų vietoje įrengti langai, tad restauruojant pastatą derėtų atkurti pirminę padėtį.
Vertingi yra ir Kurhauzo pagrindinio (vakarų) ir kiemo (rytų) fasadai – dviejų susikertančių tūrių plokštuminė kompozicija; šoninis (šiaurinis) fasadas simetrinės kompozicijos, plokštuminis; galinis (pietų) fasadas – simetrinės kompozicijos, plokštuminis. Beje, nugriovus buvusį, prie fasado priblokuotas menkavertis priestatas. Saugotinos pastato fasadų architektūrinės detalės: pirmojo aukšto langų ir buvusių durų apvadai su tiesiais sandrikais; profiliuotas tarpaukštinis karnizas bei fasadų apdaila – tinko tipas. Privalu išlaikyti pačias pastato konstrukcijas: pamatus, iš abiejų pusių tinkuotas kapitalines sienas; centrinės dalies medinę stogo konstrukciją bei šiaurinės dalies medinės stogo konstrukcijos tipą.

Būklė bloga
Į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato būklę šių metų rugpjūtį tikrinusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė Kristina Litvinienė konstatavo: objekto būklė – bloga.
Dar pavasarį K. Litvinienė, kalbėdama apie kultūros vertybių registre esančių Palangos pastatų būklės vertinimus, buvo priminusi, jog dar pernai nustatyta, kad kai kurių iš jų būklė labai prasta.
„Jeigu kalbėtume apie objektus, kurių būklė šiuo metu prasčiausia, sąrašą ko gero reikėtų pradėti nuo vilos „Jūrapilis“, kitaip vadinamos „Komoda“, – kovo mėnesį sakė K. Litvinienė. – Tačiau, kiek mums žinoma, privatūs jos savininkai jau kreipėsi į KPD ir pradeda rengti reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui“.
Prie itin apleistų priskiriami ir Nemirsetos kurhauzas bei Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Klaipėdos universitetui perduotąją gelbėjimo stotį šeimininkai rengiasi tvarkyti, o sutvarkę jame ketina įkurdinti ekspoziciją.
Tuo tarpu vienos Palangos uždarosios akcinės bendrovės valdomo Kurhauzo ateitis – labai miglota.
Dėl apleisto Nemirsetos kurhauzo daug priekaištų Palangos miesto valdžiai pernai pavasarį vykusiame Tarybos posėdyje išsakė buvęs kurorto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
„Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos centre įsikūrusiu istoriniu pastatu rūpinamasi, o jo vienmetis, Nemirsetos kurhauzas ir toliau stovi išdaužytais langais, nuniokotas ir apleistas. Kodėl?“ – teiravosi E. Benetis.
„Kurhauzas Nemirsetoje neturi vardo, o juk jis yra Palangos kurhauzo vienmetis. Po tarybinės armijos išėjimo – Nemirsetos istorinio pastato langai buvo išdaužyti, suniokota aplinka. Tačiau dar dabar valdžia nesiima nieko, kad istorija pulsuojantis namas atsigautų. Žinote, kur didžiausia abiejų Kurhauzų paralelė? Dviejų žinomų Lietuvos architektų tėvai Palangoje buvo garbingi svečiai, kurie lankydavosi Palangos kurhauze, tačiau vakaro pratęsti vykdavo į Vokietiją – (Nemirsetą)“, – „Palangos tiltui“ pernai pavasarį pasakojo architektas.
Tačiau, kaip žinia, pusę Palangos kurhauzo valdo pats miestas, tad ši pusė ir kyla naujam gyvenimui, kurio pradžia numatoma gruodžio 14 dieną. Tuo tarpu antroji pusė Palangos kurhauzo, kaip ir visas Nemirsetoje esantis pastatas, – privačiose rankose.
Norėtųsi tikėtis, jog Nemirsetoje esančiam Palangos kurhauzo vienmečiui jo privatusis valdytojas bus maloningesnis.