Nespalvotose fotografijose atgijo baltai

Liepos 17-ąją Palangos miesto viešojoje bibliotekoje atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Ado Sendrausko fotografijų paroda „Baltai gyvi“.

Autentiškų vaizdų fotografijos darytos valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Senojoje Lietuvos sostinėje Mindaugo karūnavimo dieną jau vienuolika metų rengiamame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Festivalyje kiekvienais metais dalyvauja gausus būrys iš visos Europos suvažiuojančių eksperimentinės archeologijos meistrų, autentiškai atkuriančių praeities akimirkas.

Parodą kankliavimu pradėjusi Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė pasakojo, kad žmonės, užsiimantys eksperimentine archeologija, yra istorikai, archeologai, etnokultūros tyrinėtojai, kurie amatais neužsiima ir verslo iš to nedaro. „Tai yra tam tikras istorikų laisvalaikio užsiėmimas“, - sakė etnoklubo vadovė.

Antropologinės parodos „Baltai gyvi“ darbuose galima išvysti A.Sendrausko užfiksuotas eksperimentinės archeologijos entuziastų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos atkurtas kostiumų, amatų ir gyvensenos VIII-XII a. rekonstrukcijas.

Adas Sendrauskas parodos atidaryme pasakojo turėjęs labai mažai laiko užfiksuoti senoviniams vaizdams ir pirmąją dieną prastovėjęs tuščiai – tądien mažoje festivalio teritorijoje buvo susirinkę apie penkiolika tūkstančių žmonių. „Labai sunku nufotografuoti kažką senovinio, kai šalia kailiais apsirėdžiusio žmogaus ar karine apranga pasipuošusio kariūno stovi mergaitės su mini sijonėliais ir „Puma“ marškinėliais. Toks kontrastas fotografiškai yra labai negražus,“ – sakė parodos autorius, dėl minėtų priežasčių fotografavęs labai trumpai – tik prieš mugei prasidedant ir vakare, jau saulei leidžiantis.

Fotografas džiaugėsi, kad jam labai pasisekė, nes civilizacijos ženklų fotografijose beveik nematyti. Tik „Turtingo žydo“ ir lenkų puodžiaus nuotraukose matomi žmonės – su akinukais. „Tai žinomi Europoje etnokultūros tyrinėtojai, profesoriai, todėl nuimti jų akinius man atrodo kažkaip negražu, nepadoru, galima sakyti, palikau specialiai“, - kalbėjo A.Sendrauskas.

Pasak darbų autoriaus,  į meninę fotografiją įamžinti autentiškus vaizdus nepretenduota: „Nesiekta padaryti saldžių, idiliškų vaizdelių, pastatyti, surežisuoti kažką. Žmogų fotografuoju kaip dokumentą – kaip atrodo žmogus, kaip apsirėdęs, koks fonas“.

Lietuvoje veikia daugybė etnoklubų, bet dar daugiau jų kaimyninėje Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, todėl net pats fotografas negalėtų pasakyti, kokie konkrečiai žmonės vaizduojami fotografijose, iš kur jie yra atvažiavę. „Susipažinau tik su vienu kitu“, - sakė A.Sendrauskas.

Pažiūrėti į antropologinėje parodoje atgijusius baltus miesto viešojoje bibliotekoje bus galima iki liepos 30 dienos.