Palangiškiai minėjo Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną

Balandžio 28 d. – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kuria siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į tą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia abejingumas darbo sąlygoms, į darbdavio pareigą pasirūpinti, kad jos būtų saugios ir nekenktų sveikatai. Lygiai taip svarbu, kad ir darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų. Šios dienos proga Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistės Eglė Pocienė ir Elena Bagdonavičienė trečiadienį Palangos miesto tarybos salėje įmonių vadovams, specialistams, darbuotojams ir gyventojams vedė nemokamą seminarą apie neblaivumo darbe prevenciją, socialinio dialogo skatinimą, nelegalų darbą ir socialines šio reiškinio pasekmes, apie darbo sutarčių sudarymą, vykdymą bei nutraukimą.

Už saugą ir sveikatą atsakinga įmonės vadovybė

„Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena – tai proga priminti, kad jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis: darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama. Žūtys, sunkūs sužalojimai, profesinės ligos reiškia žmogiškąsias netektis ir kančias. Tačiau kartu tai – ekonominis nuostolis tiek valstybei, tiek ir kiekvienos konkrečios įmonės veiklai.

Už saugą ir sveikatą pirmiausiai atsakinga įmonės vadovybė ir vis dėlto veiksmingiausių rezultatų pasiekiama, jei jie aktyviai įtraukia savo darbuotojus ir jų atstovus. Nelaimės darbe dažniausiai įvyksta nepakankamai įvertinus arba iš viso neįvertinus visų pavojų ir jų sukeliamos rizikos darbovietėje. Deja, tai – dar silpnoji Lietuvos įmonių vieta“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Elena Bagdonavičienė.

Susirinkusiems specialistė pasakojo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe tradiciškai įvyksta neturintiems patirties, o dažnai ir profesinio parengimo ar tinkamai nemokytiems darbuotojams – tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai: „Neturinčius profesinių įgūdžių darbuotojus labai svarbu mokyti dirbti saugiai, jiems prižiūrėti darbo metu skirti kvalifikuotus, patyrusius darbuotojus. Norėdami, kad nelaimės darbe aplenktų jūsų įmonę, nustatykite joje vidinę kontrolę – kiekvienas nesaugiai dirbantis darbuotojas turi būti pastebėtas, įspėtas ir imtasi priemonių pavojui pašalinti arba darbuotojas nušalintas nuo darbo“.

Alkoholio žala

Tyrimais įrodyta, kad neblaivumas darbe sudaro realią grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti, nes tikimybė susižaloti esant neblaiviam padidėja 10-15 kartų.

„Valstybinės darbo inspekcijos atliktų nelaimingų atsitikimų tyrimų duomenimis, 2011 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai žuvusieji darbe buvo neblaivūs, skaičius išaugo iki 8 atvejų arba 17 proc. nuo 2010 m. buvusių 7 atvejų arba 14 proc. Daugiausia neblaivių nukentėjusiųjų – statybų sektoriuje dirbantieji asmenys. Beveik visi statyboje sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko neblaiviems darbuotojams nukritus (nuo pastolių iš 12 m, nuo perdangos iš 5 m aukščio, nuo remontuojamo pastato stogo iš 9,5 m aukščio). Jų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio. Dar po vieną mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, įvyko medienos apdorojimo, žemės ūkio, kasybos, prekybos įmonėse“, – sakė E. Pocienė.

Specialistė akcentavo, kad neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti: sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus, kuris tyko dirbant aukštyje.

„Visais minėtais atvejais, be kitų nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių, buvo nustatyta ir saugos bei sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėse stoka. Neblaiviems darbuotojams, kurie kėlė ir kitiems, ir sau pavojų susižaloti, buvo leista dirbti – nebuvo nušalinti nuo darbo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 123 straipsnis. Bet dar blogiau, kai pats darbų vadovas darbe būna neblaivus – nebelieka moralinės teisės nušalinti neblaivų darbuotoją nuo darbo“, – pasakojo pranešėja E. Pocienė, bei pabrėžė, kad kartais neblaivaus darbuotojo nušalinimas nuo darbo būna tik žodinis.

Nušalinant neblaivų darbuotoją nuo darbo specialistė siūlė vadovautis 2008-05-07 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-132 patvirtintomis Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinėmis rekomendacijomis (Žin., 2008, Nr.55-2113).

Būtinas socialinis dialogas

E. Pocienė pasakojo, kad norint darbe sukurti saugią aplinką, darbdavys su darbuotoju privalo vykdyti socialinę partnerystę. O juk dažnai sudarant darbo sutartį, darbuotojas, norėdamas gauti darbą, sutinka su darbdavio siūlomomis sąlygomis ir sugeba derėtis tik dėl darbo užmokesčio ir tai tik retais atvejais (aukšta kvalifikacija, sudėtinga programa, projektas ir pan.). Kitos, su darbu susijusios problemos, (įmonės finansinė padėtis, valdymas, darbo įrenginių būklė, darbo sąlygos) priimamam į darbą darbuotojui tuo metu atrodo neaktualios, tuo metu svarbiausia – gauti darbą.

Tokioje situacijoje darbuotojas atsiduria akis į akį su darbdaviu ar jį atstovaujančiais asmenimis. „Išsilavinimas, teisinės žinios, patirtis deryboms yra aiškiai ne darbuotojo pusėje. Jeigu ir bandoma derėtis minėtais klausimais, tai daugeliu atvejų neduoda darbuotojui norimų rezultatų. Tokioje situacijoje darbdavys nelabai ir nori derėtis – jam priklauso sprendimo teisė – jis gali pasirinkti kitą darbuotoją, kuris vykdys jo reikalavimus (tarp jų ir neteisėtus). Esant aukštam bedarbystės lygiui, darbuotojui atsiranda baimė prarasti darbą, verčianti susitaikyti su esama situacija, juo labiau, kad kartu dirbantys yra panašioje situacijoje. Tai sukelia įtampą, nepasitikėjimą, stresą“, – kalbėjo moteris.