Penktadienio popietę į Palangos miesto viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie iš pirmų lūpų norėjo išgirsti apie šiais metais „Eglės“ leidykloje išleistą knygą „Juodojo mėnulio vaikai“. Romaną palangiškiams pristatė jo autorė, Angel slapyvardžiu pasirašiusi Andželika Bubelytė.
Pirmoji medikės knyga
„Knygos „Juodojo Mėnulio vaikai“ rašymui kaupiausi daugiau nei trylika metų, o rašiau – penkerius. Savo knygą pavadinčiau jaunos merginos, gyvenančios problemiškoje šeimoje, brandos istorija“, – pasakojo knygos autorė, šiaulietė, Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Andželika Bubelytė.
„Juodojo mėnulio vaikai“ – tai populiari muzikos grupė, kurią sudaro keturi vienos šeimos nariai, tačiau vyresnieji brolis ir sesuo keršija kito tėvo jaunesniems broliui ir seseriai už tėvų klaidas ir vaikystėje nepatirtą meilę. Jaunėliams lemta patirti tai, kas niekam nelinkėtina.
Pagrindinė romano herojė ir pagrindinė grupės „Juodojo Mėnulio vaikai“ vokalistė – septyniolikmetė mergina Viktorija, kurios gyvenimas kupinas rūsčių išbandymų, tačiau nepaisant nieko, ji nepalūžta ir galiausiai net randa savyje jėgų atleisti skriaudėjams.
Mistika persipina su realybe
Recenzentas Mindaugas Zimka apie „Juodojo mėnulio vaikus“ rašo: „Romano pamatas – gilus psichologizmas, į kurį įpinama subtili mistinė linija, sapnai, užsimenantys apie tolesnius siužeto vingius. Knygos veikėjų charakteriai ryškūs, nestereotipiniai, neretai balansuojantys ties normalumo riba“.
„Patirties rinkausi ne tik skaitydama knygas, bet ir stebėdama gyvenimą, kuriame gėrio ir blogio apraiškų taip pat nestinga. Akstiną šiam kūriniui davė ne kartą pastebėtas šokiruojantis dalykas, kai mene blogis pateikiamas kaip teigiamybė, o kerštas kaip vienintelis teisingas atpildas. Savo kūrinį vadinu jaunos merginos, gyvenančios problemiškoje šeimoje brandos istorija. Ji auga, klysta ir iš to mokosi, formuojasi kaip asmenybė su savo pasaulėžiūra. Ji – tarsi šviesulys, kurio nepajėgia užgesinti jokios negandos. Ji – Pergalė (Ne atsitiktinai jos vardas – Viktorija). Žmogiškumo pergalė. Nugalėti blogį virstant už jį baisesniu – labai lengva ir paprasta. Tik ar tai – tikroji pergalė? Juk visų sunkiausia – kad ir kas beatsitiktų – išlikti savimi“, – pristatė romaną autorė.
Kuria antrąją dalį
Į biblioteką susirinkę palangiškiai teiravosi, koks turėtų ir galėtų būti knygos skaitytojas, kokiai auditorijai ji skirta? Pasak autorės, pagrindiniai veikėjai – jaunuoliai, tačiau kadangi romane analizuojami ir tėvų santykiai, skaitytojai gali būti visi.
Autorė paatviravo, kad šis romanas – jos gyvenimo svajonės išsipildymas. Dar mokyklos suole kilusi mintis rašyti romaną. Tačiau iki pat dabar, kai pirmoji knygos dalis pasiekė skaitytoją, jokių mažesnių formų kūrinių ji nebuvo parašiusi. Tiesa, mokykloje kūrusi eilėraščius.
Beje, A.Bubelytė kitąmet planuoja užbaigti antrąją romano dalį. Kada ją skaitytojai išvys ant prekystalių – priklausys nuo leidėjų.
Romano veiksmas rutuliojasi šiais laikais. Nors jis nėra autobiografinis, bet jame nagrinėjamos problemos ir nuotaikų svyravimai pažįstami ir pačiai autorei, ir didžiajai daliai žmonių. Kurdama charakterius A.Bubelytė sakė rinkusi detales iš savo aplinkos: darbo, draugų. Tačiau konkrečių prototipų nėra, nors esama paminėtų realių faktų.
„Knygos herojai, kaip ir aš, gyvena Saulės mieste – Šiauliuose. Be to, esama scenų, kur veiksmas vyksta Palangoje, tad gal romanas bus artimas ir palangiškiams“, – paintrigavo A.Bubelytė.
Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".




Komentarai 1
Parašykite komentarą
vilnieteGegužė 26, 2010 12:08as uz tolerancija, bet mane labai nenrmiaa tai, kad dazniausiai kova uz savo teises perauga i isskirtiniu teisiu sau reikalavima, mazumu aktyvistai prisidengdami mazumu problemomis daro sau karjeras ir jega bruka savo poziurius net nesileisdami i diskusijas, o iskarto kaltindami visokiom fobijom, as toleravau gejus iki tol, kol jie man nepradejo aiskinti, kad cia as nenormali, kazkodel vadovams nerorganizuojami kursai kaip elgtis su darbuotuojais turinciais semyniniu problemu, bet kaip elgtis su homoseksuolais- prasom, ir pinigu duos,tai kodel? jeigu jie tokie kaip kiti, kodel darbe turetu rupeti ju seksualines problemos? iki absurdu prieinama ir su visokiais politkorektiskumais, ir su feminisciu idiotizmu ir kalbos perdarinejimu, ir su seksualiniu mazumu ISSKIRTINIU TEISIU SAU reikalavimais