Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Švietimas ir kultūra

Palangos kurortas: jūra – visiems, išrankiesiems – šiltosios maudyklės

Šaltųjų maudyklių pastatas. Iš S. Žulkaus kolekcijos.
Šaltųjų maudyklių pastatas. Iš S. Žulkaus kolekcijos.

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema – „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 63; 2013.08.23)

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema – „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Šiltųjų maudyklių
pastatas – kultūros
vertybė

Praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje plačiai citavome 2007 m. leidinyje „Žemaičių žemė“ publikuotą Albino Mingėlos straipsnį „Kokią Palangą norėjo matyti grafas Feliksas Tiškevičius ir kunigaikštis Mykolas Oginskis? Palangos šiltosios maudyklės: įgyvendinti ir nerealizuoti projektai“, kuriame pasakota apie pačioje XX a. pradžioje statytąjį vadinamųjų Šiltųjų maudyklių pastatą, tebesantį Kęstučio g. 31.
2004-aisiais šis statinys įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas valstybės saugomo nekilnojamojo objekto statusas.
Registre šios kultūros vertybės vertingosios savybės aprašomos labai glaustai: medinio vieno aukšto pastato tūrinė kompozicija griežtai simetriška. Centrinę kompozicijos ašį pabrėžia centrinis rizalitas, dominuojantis savo aukščiu. Pagrindinis tūris atitrauktas nuo gatvės. Sparčiai augantis poilsiautojų skaičius turėjo įtakos rytinio ir vakarinio korpusų atsiradimui. Centrinė pastato dalis skirta lankytojų priėmimui ir poilsiui. Pastato centre, prie pagrindinio įėjimo durų – vestibiulis, abipus jo – dvi didelės patalpos – laukiamieji. Iš jų vedė durys į kiemo fligelius, kuriuose buvo įrengtos vonios. Kiemo fligeliai neišliko. Į šiaurės pusę prie centrinės dalies galų prijungtuose rytiniame ir vakariniame korpusuose buvo suplanuotos tik maudymosi patalpos (vonios): viename – moterims, kitame – vyrams.
Vėliau rytinis korpusas perplanuotas į gyvenamąsias patalpas. Korpusuose pirminė planinė struktūra sunaikinta ir pakeistos dalies langų angos.
Privačiose rankose esanti kultūros vertybė – Šiltųjų maudyklių pastatas – rūpestingai prižiūrimas. Pernai jo būklę tikrinusi paveldosaugos specialistė Kristina Litvinienė nustatė, jog pastato būklė yra gera.

Šaltosios maudyklės: nuo paviljonų iki būdelių
Jeigu šiltosiomis maudyklėmis ir grafų Tiškevičių, ir šiais laikais (tiesa, dabartinei Palangai jų vis dar, oi, kaip trūksta) galėjo ir gali mėgautis tik išranki ir piniginga publika, jūra ir paplūdimiai laukė, laukia ir lauks absoliučiai visų poilsiautojų.
Pasak „Tiškevičių bulvaro“ virtualiojo gido, „grafų Tiškevičių laikais Palanga savo įrengimu prilygo geriausiems Vokietijos kurortams. Europietiška tradicija vyravo paplūdimio kultūroje: anuomet maudynės paplūdimyje vykdavo medinėse būdelėse ant ratų, kurias į jūrą įtraukdavo arkliai, arba tiesiai ant smėlio pastatytuose mediniuose maudynių „rūmuose“. Šie šaltųjų maudyklių paviljonai buvo statomi pagal to meto Europos paplūdimių architektūros tradicijas, imituojant gynybines pilis su kampiniais bokštais. Rudeninei jūrai siaučiant, jų didingumas dar labiau išryškėdavo“.
Apie ano meto vadinamąsias šaltąsias maudykles užsimena ir Lenkijos mokslų akademijos dailės instituto direktoriaus pavaduotoja Malgorzata Omilanowska. Ji rašo, kad „XIX a. pabaigoje <...> šaltos maudynės nekėlė problemų: jos vykdavo arba tiesiai ant paplūdimio smėlio pastatyto medinio maudynių namo – „rūmų“ architektūros su bokšteliais – kabinose, arba medinėse būdelėse ant ratų, kurias įkinkyti arkliai įtraukdavo į jūrą“. 
Šiandien Palangos paplūdimiuose nei rūmo, nei arkliais traukiamų būdelių nebepamatysime – tik „vieningos architektūros“ persirengimo kabinas. Tačiau dar tebeturime paplūdimį, dėl kurio nemažai kovota su gamta – vėjais bei jūros srovėmis. Turime – nors toli gražu ne visi įsitikinę, kad tikrai to reikia – palapinių bei paviljonų su svaigiais ir mažiau svaigiais gėrimais. Visa tai matome kasdien, o kaip atrodė šaltosios maudyklės anksčiau, galime išvysti pavartę senas fotografijas.


„Palangos tiltas“ vykdo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą: „Palangos kultūros paveldo vertybės”.

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite