Įsibėgėjęs pirmasis pavasario mėnuo atnešė daug gražių ir prasmingų švenčių: Kaziuko mugę, Tarptautinę Moterų solidarumo, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, knygnešių ir pasaulinės poezijos dienas, o dabar visi laukiame „Palangos dienų“. Mums, literatams, šios datos yra įsimintinos ir brangios, skatinančios savo kūryboje tai pavaizduoti. Tad mylėkime poeziją, būkime jos skaitytojais, gerbėjais ar kūrėjais! Tegul poezijos šviesa ir grožis puoselėja mūsų širdyse meilę ir pagarbą, savitarpio supratimą ir draugystę.
***
ilgesio lašas
įkvėpė paieškoms
prasmės grožio
įkalinto į prisiminimus
davusius sparnus
Eglė Baranauskaitė
..................................................
***
Veidu į saulę,
veidu į dangų –
laša sula iš klevo rankų!
Pavasario šokis –
paukščiai sugrįžo,
širdys dainuoja,
suka jie lizdą,
kad tavo sieloj pasaulį pradėtų,
kad vaikelius giesmei perėtų...
Bėgo, nubėgo upėj ledai –
naktį pelėdos žvilgsnį matai,
pro langą mėnulio,
pro tvorą žvaigždžių –
kalbančią sėklą žemėj girdžiu...
Ir išliūliuoja baltą lopšinę,
ir uždainuoja rugiai sutartinę –
į vėją sparnuotą,
į skrydžio aukštį –
tegu pragysta padangėj paukščiai...
Ei, būk pavasario džiaugsmo dalim! –
žemė tau kužda savo širdim...
Adelė Daukantaitė
...........................................................
***
Bėgsiu bėgsiu aš basa
Rasotais dar laukais
Tenai toli toli už miško,
Ištiesusi rankas.
Aš saulės pirmą spindulį paliesiu...
Štai rausta jau dangus -
Saulelė bunda...
Na, ir pirmasis spindulys
Delnuose man suspurda.
O, saule, kaip gera,
Kad nauja diena atėjo.
Grįžtu laiminga, o širdis dainuoja,
Paukščiai giesmininkai linksmai čirena,
Sparneliais sau mojuoja...
Ir kitame ryte
Aš pasitiksiu vėl tave.
O, saule, tu džiugini pasaulį!
Irena Eitavičienė
..........................................................
LAISVĖS PAUKŠTĖ
Mano delnuose laisvės paukštė.
Ji - ne laisva...
Plasnojo paukštė, plakėsi į delnus,
Sparnais skausmingai,
Daužės į kraštus.
Atverk rankas, paleisk mane į laisvę,
Padovanok man skrydį, aukštį ir sparnus.
Aš vėtroj nepaklysiu, kelią rasiu.
Nebaisūs man tamsos kerai,
Nors sulyta aš ir sušalus,
Vis tiek skrendu, šaukia keliai.
Nes paukščio giesmės dar ne išgiedotos,
Aš pasibelst turiu į širdis tų žmonių,
Kurie nežino, kas tai laimė, laisvė,
Kurie neužaugino sau sparnų.
Delnuos jaučiu, maža širdutė plaka,
Ji spurda nerimo ir nežinios pilna.
Aš iškeliu tave aukštai,
Paleidžiu....
Mano paukšte, skraidyk,
Pasauliui laisvę skelbdama.
Nijolė Fultinavičienė
...........................................................
DRAUGAMS
Neskaičiuoki, gegute, mums metų
Ilgesinguoju savo „ku – kū!..“
Per vėlai, per vėlai mes supratom,
Kad taip greitai bėgam laiku.
Kai naktis tyliai pakeičia dieną,
Mėnuo – mėnesį, metai – metus,
Kai apsunkusios merkias blakstienos,
Dar sutinkam metus vis kitus.
Jau pavargom, nebeneša kojos,
Sunkiai dunksi krūtinėj širdis.
Kartais rožinį sapną sapnuojam -
Vis dar tikim, kad esam jauni.
Marytė Jurgaitytė – Žiūraitienė
.............................................................
ARTĖJANTIS PAVASARIS
Pajuodę medžiai ir šakos pilkos,
Pumpuras laukia saulės šviesos.
&nb
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.