Palangos vyrų choro „„Jūros šauliai“ vadovas Rimgaudas Juozapavičius: „Mūsų choras – ne tik muzika, bet ir dvasinė stiprybė“

Žurnalistė Agnė Benetytė

„Šiuo metu ruošiamės Kariuomenės dienos koncertui, kuris vyks lapkričio 23 dieną 13.30 val. Palangos kurhauze,“ – „Palangos tiltui“ sakė choro vadovas Rimgaudas Juozapavičius. 

– Gerbiamas Rimgaudai, jūsų choras jau daug dešimtmečių Palangoje skleidžia dainos ir patriotiškumo dvasią...
– Palangos vyrų choras, šiandien žinomas kaip Palangos kultūros centro „Jūros šaulių“ vyrų choras, susiformavo dar 1981 metais. Tai jau daugiau kaip keturi dešimtmečiai gyvos dainos ir tarnystės Lietuvai. Džiaugiuosi galėdamas tęsti ankstesnių vadovų – Arvydo Krisiukėno, Aloyzo Žilio ir Edmundo Jucevičiaus – pradėtą kelią. 2014 metais buvau pakviestas vadovauti šiam chorui ir nuo to laiko mūsų dainose vis stipriau skamba meilė Lietuvai, pagarba istorijai ir pasididžiavimas savo miestu.
Per savo veiklos metus choras dalyvavo visose Respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse nuo 1985 metų iki šių dienų, koncertavo valstybiniuose minėjimuose – Laisvės gynėjų, Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienų renginiuose, Gedulo ir vilties, Mindaugo karūnavimo, Juodojo kaspino, Klaipėdos krašto sukilimo minėjimuose. Dainuojame ir prie atminimo lentų, paminklų, partizanų žūties vietose.
Ypač įsimintinas 2024 metų liepos 27 dienos pasirodymas – Lietuvos šaulių sąjungos 105-ųjų metinių minėjimas prie Ringovės piliakalnio (Kauno r.), kai buvo pašventintas Lietuvos šaulių parkas–alėja, pastatytas paminklinis akmuo ir pasodinti 36 ąžuoliukai. Mums, Jūros šauliams, tai buvo ypatingas įvertinimas – galimybė savo dainomis praturtinti istorinę akimirką.
Mums svarbu ne tik muzika – tai meilė Tėvynei, atminties saugojimas ir tautinės dvasios stiprinimas. Choras yra neatsiejama Palangos kultūros bendruomenės dalis, o mūsų dainos lydi visus svarbiausius valstybinius minėjimus, šventes ir atminties akimirkas.

– „Jūros šauliai“ – tai ne tik choras, bet ir Šaulių sąjungos dalis. Kaip ši patriotinė dvasia atsispindi jūsų repeticijose, koncertuose ir santykiuose tarp narių?
– Beveik visi mūsų choristai yra Lietuvos šaulių sąjungos nariai – Generolo Jono Žemaičio 3-iosios rinktinės Palangos 306 kuopos pirmojo būrio vyrai. Šaulio priesaika – ne tušti žodžiai, tai gyvenimo būdas. Mes vadovaujamės principais: „Šaulys – tautos karys. Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę. Švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną. Būk drausmingas ir mandagus. Būk tiesus ir teisingas. Tesėk žodį, būk budrus. Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.“
Repeticijos mums – ne tik muzikinis darbas, bet ir dvasinė pratyba: čia stipriname valią, brolybę, pagarbą. Tarp mūsų vyrauja pagarba, tvarka, drausmė ir gera nuotaika – viskas, kas būdinga šauliui.

– Palanga visiems asocijuojasi su jūra. Ar ši aplinka kažkaip įkvepia jūsų repertuarą ar net kūrinių pasirinkimą?
– Be abejo, jūra mums – nuolatinis įkvėpimo šaltinis. Natūralu, kad daug mūsų repertuaro kūrinių skirti jūrai ir jos žmonėms. Praėjusiais metais, jau dvidešimtą kartą, kartu su moterų ansambliu „Guboja“ ir Palangos kultūros centro komanda surengėme chorų šventę „Su jūra dainuok“, kurioje daugiau nei 200 choristų iš visos Lietuvos dainuoja prie Kurhauzo, bažnyčioje, prie jūros. Tada supranti, kad daina – kaip jūros banga – vis grįžta prie Palangos krantų.

– Jūsų choro istorijoje – daug metų, daug vadovų, daug balsų. Kaip jūs pats siekiate išlaikyti tradiciją, bet kartu įnešti ir naujų vėjų į kolektyvo gyvenimą?
– Tradiciją išlaikome per dainą – dainuodami apie Lietuvą, jūrą, partizanus, tremtinius, laisvės kovotojus. Kartu stengiamės, kad repertuaras išliktų gyvas, artimas ir šiandienos žmogui. Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti praeitį, bet ir parodyti, kad patriotinė daina gali būti įkvepianti ir šiuolaikiniam klausytojui.

– Gal galėtumėte paminėti keletą ilgamečių choristų, be kurių „Jūros šauliai“ neįsivaizduojami? Kuo jie ypatingi jums, kaip vadovui?
– Chore šiuo metu dainuoja 16 vyrų – tikrų šauliškos dvasios skleidėjų. Tarp ilgamečių choristų – Adolfas Sendrauskas (chore dainuoja jau 25 metus), Jonas Lukauskas (25 metus), Petras-Tomas Jakevičius (25 metus), Vytautas Kaunas (15 metų), Jonas Kubilius (25 metus), Kęstutis Staniulis (11 metų), Albertas Stonys (11 metų).
Džiaugiuosi ir jaunesniais choristais, kurie įneša naujos energijos ir ryžto: Stanislovas Valentinavičius (dainuoja 4 metus), Viktoras Ruzgaila (4 metus), Kazys Stanevičius (5 metus), Antanas Gurauskas (3 metus), Antanas Bumbliauskis (3 metus), Stasys Kaubrys (2 metus), Jaronimas Jurgutis (1 metus), Pranas Vilkauskas (1 metus), Jonas Juozapavičius (1 metus.)

– Kaip į chorą paprastai ateina nauji nariai – ar tai dažniau jūsų kvietimai, draugų pasiūlymai, ar tiesiog meilė dainai, atvedanti žmones?
– Dažniausiai nauji nariai ateina išgirdę mūsų pasirodymą, apsilankę viename iš mūsų koncertų. Kai kurie ateina vadovo kvietimu ar bičiulių paskatinti. Bet visus jungia viena – meilė Lietuvai ir dainai.

– Ką pasakytumėte Palangos vyrams, kurie galbūt vis pasvajoja dainuoti, bet nedrįsta prisijungti?
– Dainuoti šiame chore – tai ne tik muzika. Tai būdas tarnauti Lietuvai, išsaugoti jos istoriją per dainą. Čia atrandi bendraminčių, discipliną, pasididžiavimą ir stiprybę, kurią suteikia šaulių vienybė. Kviečiu kiekvieną vyrą, kuriam brangi Tėvynė ir daina – prisijungti prie mūsų.

– Kokie artimiausi choro planai?
– Šiuo metu ruošiamės Kariuomenės dienos koncertui, kuris vyks lapkričio 23 dieną 13.30 val. Palangos kurhauze. Skambės tremtinių dainos, o kartu pasirodys ir moterų ansamblis „Guboja“ bei folkloro ansamblis „Mėguva“.
Toliau planuojame tęsti koncertų ciklą „Dainuojanti Palanga“ ir dalyvauti valstybiniuose renginiuose bei Dainų šventėse.

– Per tiek metų turbūt yra nutikę ne viena linksma ar netikėta istorija scenoje ar užkulisiuose. Gal galėtumėte prisiminti kelias iš tų akimirkų, kurios iki šiol priverčia šypsotis?
– Kartais scena pamoko ir su šypsena – vienas choristas kartą išėjo dainuoti su šlepetėmis. Kai paklausiau, kodėl, jis rimtai atsakė: „Skaudėjo kojas – pamiršau persiauti...“ Tokios smulkmenos tik parodo, kad scenoje svarbiausia širdis, o ne avalynė.

– Jūsų repertuare – ir kareiviškos, ir tremtinių, ir liaudies dainos. Kaip gimsta sprendimas, ką įtraukti į koncertinę programą? Ar yra kūrinių, kurie visuomet sujaudina publiką labiausiai?
– Repertuarą renkamės pagal tai, kas artima mūsų dvasiai ir klausytojams. Yra dainų, kurios kaskart sukelia ypatingas emocijas – „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“, „Mes kareiviai“, „Žengte marš, šauliai“, „Pajūriais“.
Tačiau labiausiai publiką sujaudina daina „O, mylimos moterys“ – kai ji suskamba, dažnas klausytojas nubraukia ašarą. Tai mūsų širdžių daina.

– Kaip vertinate Palangos kultūrinį gyvenimą šiandien? Ar, jūsų akimis, miestas ir žmonės pakankamai palaiko kolektyvus, kurie puoselėja tradiciją ir lietuvišką dvasią?
– Palangos kultūrinis gyvenimas šiandien – labai gyvas ir įvairus. Jaučiame didelį palaikymą tiek iš miesto žmonių, tiek iš kultūros centro komandos. Publika vis aktyviau domisi tradicine ir chorine muzika – tai įkvepia tęsti veiklą su dar didesne atsakomybe ir džiaugsmu.

– Ir pabaigai – jei „Jūros šauliai“ būtų jūra, kokia ji būtų? Audringa, rami, giluminė ar kupina bangų, kurios vis sugrįžta prie Palangos krantų?
... „Kadais palei mėlyną jūrą, kartu su tavim aš bridau,
Ir vargšę, o vargšę tą širdį, kartu su tavim aš radau...“
Tai eilutės iš romanso „Kadais palei mėlyną jūrą“ – jos labai tiksliai apibūdina mūsų chorą: kupiną jausmų, prisiminimų, tvirtos ištikimybės ir meilės jūrai, Palangai bei Lietuvai.