Parodoje – fotografijose užfiksuota Palanga nuo 1960-ųjų

Ketvirtadienį galerijoje „Ramybė“ palangiškiai ir miesto svečiai turėjo progą išvysti išties neeilinę parodą: trijose dešimtyse fotografijų, kurių autoriai – dvylika Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių, nuo pripažintų ir tituluotų grandų iki jaunų talentingų kūrėjų, – atsispindėjo mūsų miestas nuo 1960-ųjų metų iki šių dienų.
Ši paroda – jau dešimtoji iš 11 parodų ciklo „Palanga fotografijoje – fotografija Palangoje nuo 1870 metų“, kurį, remiant Kultūros fondui, šių metų Lietuvos kultūros sostinei parengė asociacija „Fotobienalė LT“.
Besidomintieji ne tik fotografija, bet ir Palangos – kurorto ir joje gyvenančių žmonių – istorija žavėjosi Algimanto Aleksandravičiaus fotografuotais Rolando Rastausko bei Alberto ir Teresės Žulkų portretais, 1977-aisiais Romualdo Rakausko fotoobjektyvu pagautu paplūdimy besiilsinčiu kolega Romualdu Požerskiu ar panašiai tais pačiais metais nufotografuota pajūriu bėgančių Justo Paleckio su žmona ir sūneliu nuotrauka, stebėjosi – kur Antanas Ališauskas Palangoje rado tokį „Atostogų“ vaizdą bei kaip Vytautas Daraškevičius suspėjo užfiksuoti 2000-aisiais seklumon išmestą ir paplūdimyje bestovintį laivą.
Žiūrovai turėjo progą pamatyti ir vieną garsiausių visų laikų Lietuvos fotografijų – Irenos Giedraitienės „Brolių vestuves“. Šis fotomenininkės kūrinys 1974 m. laimėjo pasaulinio „Oskaro“ prizą „Aukso akis“ ir Aukso medalį 1975 m. „WORLD-PRESS-PHOTO – 75“ Amsterdame (Olandija), ir daugybę prestižinių apdovanojimų bei aukso medalių tuometinės TSRS bei užsienio šalių foto konkursuose ir parodose.
Be minėtų autorių, parodoje eksponuoti fotomenininkų Vitalijaus Janušonio, Mindaugo Kavaliausko, Povilo Krivicko, Valerijaus Koreškovo, Mindaugo Kulbio, Algimanto Musneckio, Konstantino ir Jūratės Karašauskų, Romualdo Požerskio, Alvydo Stausko ir Virgilijaus Šontos kūriniai.
Pasak projekto „Palanga fotografijoje – fotografija Palangoje nuo 1870 metų“ sumanytojo „Fotobienalės LT“ prezidento Ado Sendrausko, kurio autorinė paroda bus paskutinė parodų cikle, dalis įdomiausių projekto parodose demonstruotų nuotraukų Palangos visuomenei dar kartą bus pristatytos atidarant restauruotąją Kurhauzo dalį.
Tačiau esama minčių ir sumanymų, kaip dar būtų galima įamžinti ir išsaugoti Palangą pristatančias fotografijas, ir vienas šio sumanymo įkvėpėjų – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kaunieties fotomenininkas Aleksandras Macijauskas, nekart viešėjęs Palangoje ir rengęs čia parodas.
„Prieš porą metų A. Macijauskas yra prisipažinęs, jog pats geriausias albumas, kokį jis yra matęs – „Paryžius, mano meilė“. Ir pasakęs, jog tiek jo, tiek bičiulių fotomenininkų archyvuose yra tiek nuotraukų apie Palangą, kad būtų galima drąsiai išleisti ne prastesnį fotoalbumą. Ir patys fotomenininkai su džiaugsmu savo archyvus peržiūrėtų bei pasidalintų medžiaga: pasak A. Macijausko, „ir mus, dinozaurus, prisimintume“. O jeigu į jį dar sudėti projekto metu surinktas archyvines nuotraukas ir papildyti medžiaga, kuri yra Rusijoje esančiuose archyvuose bei surengti dar vieną panašų tarptautinį seminarą, koks buvo organizuotas šiemet, atrinkti pačias naujausias jo metu sukurtas fotografijas, albumo pavadinimas galėtų būti „Palanga. Fotografija nuo 1870-ųjų“, – pasakojo A. Sendrauskas, pridūręs, jog A. Macijauskas pasirengęs tapti albumo sudarytoju.
Parodos lankytojų paklaustas, o kokį jis matytų būsimojo albumo viršelį, A. Sendrauskas prisipažino, jog bent dabar jam atrodo, jog geriausiai viršeliui tiktų labai anksti Anapilin iškeliavusio fotomenininko Virgilijaus Šontos fotografuotas paplūdimys.