Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ - Paulinos Mongirdaitės kūryba

Kultūros centre „Ramybė“ po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava startavusiame pirmajame asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginyje – parodoje paskaitoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ išskirtinio dėmesio sulaukė kretingiškės Jolantos Klietkutės pranešimas „Tiškevičių aplinka Paulinos Mongirdaitės ir Igno Stropaus fotografijose“.
Paulina Mongirdaitė (Paulina Mongird) gimė 1865 metais Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų šeimoje. Į Palangą atsikėlė apie 1885 m.
Susidomėjusi fotografija mokėsi Varšuvoje, viešėdama pas seserį. Iš ten į Palangą atsivežė fotografijos aparatūrą: kelis fotoaparatus – didesnius ir mažesnius, ant trikojų su juoda užuolaida dengiama ant galvos. Dienos šviesos (stikliniu stogu ir siena) fotopaviljonas buvo pastatytas prie Paulinos namų sienos, Liepojos (dab. Vytauto) gatvėje, šalia vaistinės. To pastato jau nėra. Paviljono sienos buvo nukabinėtos didelio formato nuotraukomis, kurias galima buvo ateiti ir apžiūrėti kaip parodą.
Tuo metu Lietuvoje retas reiškinys – moteris su fotokamera – tačiau modernios gyvensenos apkrėstame kurorte buvo ne tik priimtinas, bet po kurio laiko ir įprastas, nes Mongirdaitė dirbo neįtikėtinai daug ir visur. Ji pirmoji įamžino beveik visą Palangą: abi bažnyčias, architektūrą, vilas, gatves, pajūrį...
Bene seniausias Palangos miesto vaizdų albumėlis yra apie 1892 m. Paryžiuje prancūzų kalba išleistas albumėlis „Polonga Bains de mer“ [„Palangos jūros maudyklės“]. Leidinys yra albumams neįprastos formos: susegti septyni ąžuolo lapai išskleisti sudaro lyg vėduoklę, du lapai – viršelis ir nugarėlė. Kituose penkiuose lapuose išdėstyti 25 Palangos vaizdai. Tai ne fotografijos, bet piešta spalvota grafika.
Paulina Mongirdaitė nebuvo abejinga Palangos bažnyčios statybai 1906-1907 m. Ji išleido dviejų tipų atvirukus, kuriais siekta surinkti aukas bažnyčios interjero baigiamiesiems darbams.
1902-1904 m. Paulina leido atvirukus istorinėmis temomis: Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Kęstučio, Algirdo, Švitrigailos portretus, paveikslo „Gediminas ima Kijevo miestą“ (Chodzkos knygos „Pologne muštre“ reprodukciją).
Paulina Mongirdaitė išbandė jėgas ir tuo metu dar tik užgimstančioje fotožurnalistikoje. Jos nuotraukos buvo spausdinamos lenkiškuose spaudiniuose, pvz. leidinyje „Kraj“ skyrelyje apie Palangą.
Kretingos istorijos muziejaus fonduose iš Paulinos Mongirdaitės kūrybinio palikimo saugoma 27 fotografijos ir 9 atvirukai. Fotografijose daugiausia įamžinta Juozapo Tiškevičiaus šeimyna, jo sūnų, Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus šeimos XIX a. pab.-1915 m.
Mirė P.Mongirdaitė 1924 m., palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios. Tai buvo produktyvi ir įdomi autorė. Belieka tik bandyti įsivaizduoti, kaip atrodė pati Mongirdaitė, mat jos pačios portreto nėra išlikusio.

Nuotraukos iš J.Klietkutės kolekcijos ir Kretingos istorijos muziejaus fondų.