Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – Paulinos Mongirdaitės kūryba

Kultūros centre „Ramybė“ po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava startavusiame pirmajame asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginyje – parodoje paskaitoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ išskirtinio dėmesio sulaukė kretingiškės Jolantos Klietkutės pranešimas „Tiškevičių aplinka Paulinos Mongirdaitės ir Igno Stropaus fotografijose“.
Fotografijos istorija Palangoje prasideda apie 1889 metus, kai Paulina Mongirdaitė atidarė pirmąją Palangoje fotoateljė. Iki to laiko fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu.
Dienos šviesos – stikliniu stogu ir siena – fotopaviljonas buvo pastatytas prie Paulinos namų sienos, Liepojos (dab. Vytauto) gatvėje, šalia vaistinės. To pastato jau nėra; jis turėjo būti į šiaurę nuo senosios vaistinės. Dabar čia stovi tarpukariu statytas mūrinis pastatas, kuriame įsikūrusi „Ramybės“ galerija. Paulinos paviljono sienos buvo nukabinėtos didelio formato nuotraukomis, kurias galima buvo ateiti ir apžiūrėti kaip parodą. Apšvietimas – tik dienos šviesos, reguliuojamas užuolaidomis.
Iš karto po P. Mongirdaitės, Palangoje fotoateljė atidarė Ignas Stropus, g. 1885 m. sausio 20 d. Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Pakutuvėnų kaime. Beje, visuose iki šiol spaudoje buvusiuose straipsniuose I. Stropaus gimimo metai buvo nurodomi neteisingai.
1921 m., Palangą grąžinus Lietuvai, Kretingos fotografas Ignas Stropus iš klebono Ambrazaičio išsinuomojo galą namo, esančio Vytauto gatvėje priešais bažnyčią: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną su stikline siena, antrajame – apsigyveno su šeima.
Ne tiktai pats fotografavo, darė nuotraukas, bet ryškino bei spaudė ir mėgėjų darbus. Foto popierių ir plokšteles pirko Klaipėdoje, chemikalus – Palangoje „Bertingo aptiekoje“. Ryškalus gamino po 1-2 litrus, kad nesugestų. Negatyvus saugojo kelerius metus, vėliau naikino: dėjo paviljono langus, kasė į žemę. Nuotraukas tonavo ruda, žalsva, melsva spalva. Ignas buvo skaitęs žurnaluose ir svajojo apie spalvotą fotografiją, tačiau jos nesulaukė. Turėjo ne vieną fotoaparatą: „Leiką“, 10x15 Ceisą, stereofononį fotoaparatą, tačiau visus išpardavinėjo. Liko tik du, vienas jų – pas žmoną. Fotografas turėjo nemažai mokinių: Kavalčiuką, Feliciją Ambrozaitytę-Pakutinskienę; mokinys Pranas Vaišnoras nuo 1925 m. savarankiškai dirbo Mažeikiuose.
I. Stropus buvo labai meniškos sielos. Darbas studijoje jam nepatiko, mieliau klajojo su fotoaparatu po Palangą, parką, kopas, fiksavo įvykius. Įstabūs I. Stropaus mėginimai žiemos metu fotografuoti apledėjusį Palangos tiltą – fantastiškos ledinės „uolos“ nematomos vasarotojams, o fotografas jas įamžino daugybe rakursų.