Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – S. Žulkaus kolekcijos eksponatai

Balandžio 11 dieną kultūros centro „Ramybė“ salė vos talpino palangiškius bei miesto svečius, besidominčius fotografija ir paveldu. Čia, po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava, startavo pirmasis asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginys – paroda paskaita „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“.

Susirinkusieji į „Ramybę“ turėjo išskirtinę progą pasigėrėti Kretingos muziejaus, J. Šliūpo memorialinės sodybos, Palangos ir Šventosios moksleivių projekto „Medinė Palangos ir Šventosios architektūra“, asmeninės Sauliaus Žulkaus ir Gedemino Januškos kolekcijų nuotraukomis, Palangos viešosios bibliotekos leidinių apie Palangą ekspozicija, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios senovinių fotoaparatų, žurnalų, laikraščių, albumų ir vinilo plokštelių kolekcija.
Itin įdomiai ir emocingai eksponatus iš savosios nuotraukų ir atvirukų kolekcijos, renkamos jau 25 metus, pristatė S. Žulkus, prisipažinęs, kad kolekcionavimo liga jį užkrėtęs bičiulis Šarūnas Toliušis, pats renkantis atvirukus ir nuotraukas apie senąją Klaipėdą. Tad abu kolekcininkai pasimaino atrandamais eksponatais, kur vaizduojama senoji Palanga ar uostamiestis.
S. Žulkaus kolekcijoje susikaupė jau per 200 atvirukų ir fotografijų. Seniausias eksponatas datuojamas 1880-aisiais metais.
„Pirmųjų Palangos fotografų – P. Mongirdaitės ir I. Stropaus – darbų originalų rasti sunku. Turiu atvirukų – reprodukcijų. Mielai renku mėgėjų darytas Smetonos laikų nuotraukas, nes jos atspindi to laikmečio istoriją. O mieliausios mano širdžiai atvirutės bei fotografijos su jūra ir viskuo, kas su ja susiję“, – pasakojo S. Žulkus.
Kolekcininkas mintinai žino ne tik kiekvieną turimą eksponatą, bet ir su juose vaizduojamais įvykiais ar asmenimis susijusias istorijas. Pavyzdžiui, tas kurios susijusios su Birutės parke atstatytąja skulptūra „Laiminantis Kristus“ – kokia Dievo bausmė ištikusi tuos, kurie šią skulptūrą griovė.
Yra S. Žulkaus kolekcijoje itin retų nuotraukų. Pavyzdžiui, toji, kur užfiksuota, kaip atrodė Palanga po didžiojo 1938 m. gaisro. Gaisrų mūsų mieste būta trijų: 1831, 1905 ir didysis – 1938 m. gegužės 10-ąją. Ugnis išplitusi nuo klebonijos pastato 10.30 val., liepsnos užgesintos 15.30 val. Be pastogės Palangoje liko pusantro tūkstančio žmonių.
Retoje kolekcijoje galima išvysti ir nuotrauką iš A. Smetonos laikų jūros šventės. Ši diena būdavo švenčiama ir Palangoje, ir Šventojoje. Nuo Palangos jūros tilto karo laivas švenčiančius ponus plukdydavo iki Šventosios...
O viena rečiausių nuotraukų – toji, kurioje užfiksuoti pirmojo pasaulinio karo metu iš karo laivų apšaudyti Tiškevičių rūmai ir sviedinio apgriauta rūmų koplyčia.