Parodoje – Palangos vandentiekio ir kurorto istorijos atspindžiai

Vandentiekis – ne vien vamzdžių sistema, kuria mūsų namus pasiekia geriamas vanduo. Tai – ir viso miesto, ir įmonės bei joje dirbančių žmonių istorija, kurią vaizdžiai pasakoja antradienį kurorto viešojoje bibliotekoje pristatyta istorinių brėžinių ir portretų kolekcijos paroda „Palangos miesto vandens tiekimui – 105 metai“.
„Kai manęs klausia, kodėl silkės sūrios, atsakau: natūralu, juk jos plaukioja siūriame Baltijos jūros vandenyje. Kai klausia, kodėl Palangoje vanduo toks skanus, atsakau: natūralu, juk mes geriame filtruotą Baltijos jūros vandenį“, – juokavo Palangos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, pristatydamas dviejose salėse eksponuojamą istorinių brėžinių ir septynerių plenerų metu dailininkų tapytų bendrovėje „Palangos vandenys“ dirbusių palangiškių portretų parodą, skirtą pirmojo vandens gręžinio ir centralizuotos vandens tiekimo užuomazgos šimtas penktosioms metinėms ir pirmosios savarankiškos įmonės – tuometinio Palangos vandentiekio – įsteigimo šešiasdešimtmečiui.
„Tik trys miestai Lietuvoje gali pasigirti, jog jų vandens tiekimo sistema skaičiuoja šimtą metų nuo savo įsteigimo“, – pabrėžė bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus.
Direktorius, priminęs, jog prieš penketą metų, minint pirmojo vandens gręžinio šimto metų jubiliejų buvo išleistas V. B. Litvaičio ir L. Paleckio – Kaktavičiaus parengtas leidinys „Šimtmečio istorija“, trumpai priminė susirinkusiems miesto vadovams, Tarybos nariams, bendrovės darbuotojams bei į parodos atidarymą susirinkusiems palangiškiams vandentiekio kurorte istoriją, kuri prasidėjo nuo grafo F. Tiškevičiaus rūpesčio išgręžti gręžinį.
„Palangai, kaip kurortui, vis populiarėjant, tuometinė centrinė miesto dalis buvo užstatyta poilsinėmis ir vilomis. Tačiau būta problemos – kaip šiuos statinius aprūpinti geriamuoju geros kokybės vandeniu, nes poilsiauti atvykstanti ponija nepasitikėjo visuomeninių šulinių vandens kokybe. Grafas F. Tiškevičius nusprendė įrengti artezinį gręžtinį šulinį. 1908 m. buvo pasirašyta sutartis su Karaliaučiaus hidrogeologine firma, tais pačiais metais išgręžtas gręžinys. Ir nors kai kurie Palangos istorijos tyrėjai gręžinio įrengimą datuoja 1910 m., o grafas Alfredas Tiškevičius manė, jog gręžinys galėjo būti išgręžtas 1908 m., o galutinai paleistas 1910 m., remiantis Lietuvos hidrogeologiniame sąvade nurodyta data, centralizuoto vandens tiekimo gimtadienis Palangoje datuojamas 1908-aisiais“, – sakė P. Madzajus, priminęs, koks „vandentiekis“ buvęs grafų Tiškevičių laikais ir kaip jis kito iki „Palangos vandentiekio“ įsiteigimo bei jo gyvavimo metais.
Ekspoziciją, skirtą iškart dviems įsimintinoms datoms, pristatė Palangos vandentiekiu dar ir dabar dažnai pavadinamos įmonės vadovas Vitalius Bernardas Litvaitis.
„Jūs matote keletą brėžinių, kuriuos dar 1943 m. atlikdamas diplominį darbą – projektuodamas Palangos vandentiekio sistemą – nubraižė tuometinis studentas, vėliau – Kauno politechnikos instituto profesorius Bronius Petrulis, apie 1985-uosius neįgyvendinto projekto brėžinius padovanojęs mums“, – sakė V. B. Litvaitis.
Senasis projektas traukia akį ne vien, dabartiniais terminais kalbant, vizualizacija – architektūrine vandentiekio stoties, siūlytos statyti ten, kur dabar esama Vasaros estrados, dalimi. Įspūdingas jis yra tuo, kad B. Petrulis atliko didžiulę studiją: surinko statistinius duomenis nuo 1930 iki 1941 m., pavaizdavo juos grafiškai, ir dar paskaičiavo, kaip galėtų plėstis Palanga, kaip turėtų augti vandens vartojimo poreikis kurorte. Iškalbinga detalė: nuolatinių gyventojų augimo grafike nuo 1930 iki 1942 m. raudona kreivė palengva kyla aukštyn iki 1941-ųjų: 3 050 – 3 500 gyventojų. O paskui staiga krenta žemyn iki skaičiaus 2 300. „Tiek buvo sušaudyta palangiškių, beveik visi – žydų tautybės“, – liūdnas V. B. Litvaičio komentaras.
Nuo brėžinių pereita prie portretų kolekcijos, kuriuos per septynerius vykusius plenerus kūrė dailininkai B. Uogintas (jaunesnysis), S. Armonas, V. Moncevičius, R. Kunca, G. Karinauskaitė ir kiti.
„Dažnai manęs klausdavo: kodėl mane Stasys Jusionis nutapė tokį raudoną? Galiu tiek pasakyti: iš pradžių jis mane, atėjusį pozuoti portretui, pavaišino raudonu vynu, paskui aš jį vaišindavau“, – stabtelėjęs prie 1988 m. S. Jusionio tapyto portreto juokavo V. B. Litvaitis.
Po parodos pristatymo su dviem sukaktim buvusius ir esamus dabartinės bendrovės „Palangos vandenys“ vadovus pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, išties nuoširdžiai padėkojęs ne tik už puikų vandenį, kurio skonį ir kokybę giria tiek palangiškiai, tiek kurorto svečiai, bet ir už tai, kad ši įmonė prisideda prie miesto istorijos rašymo bei jo kultūrinio gyvenimo puoselėjimo.