Parodoje sušlamėjo dvylika įstabių „Šilko klubo“ medžių

Ketvirtadienio vakarą į kurorto viešąją biblioteką gėlėmis nešini rinkosi palangiškiai ir ne tik mūsų miesto gyventojai – žodžiu, visi tie, kas jau spėjo pamilti pernai rudenį penkerių metų jubiliejų atšventusio „Šilko klubo“ narių darbus. Šį kartą tapybos ant šilko vertintojai rinkosi į parodos „Medis“ atidarymą.

„Jūs nepaliaujate mus stulbinti bei džiuginti, – į dvylika savo darbus parodoje eksponuojančių „Šilko klubo“ moterų bei klubui vadovaujančią dailininkę, Senosios gimnazijos dailės mokytoją ekspertę Daivą Stonkuvienę kreipėsi Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė. – Stulbinate bei džiuginate ne tik savo produktyvumu – per penkerius klubo gyvavimo metus jau surengta per dvidešimt parodų, pavasarį personalinę parodą šioje salėje pristatė jūsų vadovė Daiva. Stulbinate bei džiuginate temų įvairove ir menine išmone, kiekvienoje parodoje vis naujai suspindėdamos“.
Pasak A. Banevičienės, visi mes kiekvienu metų laiku grožimės medžiais: pavasarį prasiskleidžiančiais lapų ir žiedų įvairove, vasarą glostančiais akis ir širdį savąją žaluma, rudenį vedančiais vaisius ir puošiančiais mūsų dienas įvairiaspalve mozaika. Ir net žiemą, kai žiūrėdami į tvirtas šaknis turinčius medžius mes tikime, kad šalčiams pasibaigus, jie vėl mus džiugins savąja gyvybe ir žaluma.
„Jūs, „Šilko klubas“, lyg tie medžiai: žiedai ir vaisiai yra jūsų darbai, o šaknys – jūs pačios ir, didžiausia dalimi, jūsų vadovė Daiva, padedanti semtis minčių, sumanymų, temų bei įkvėpimo. Kad jūsų medis stiprus ir tvirtas, liudija ne tik parodos, bet ir tai, kaip jūs joms rengiatės, kaip kabinate savo darbus, kaip draugiškai žiūrite, kur kieno kūrinys geriausiai atrodys. Ir ne savo darbu pirmiausiai rūpinatės, ne konkuruojate, o padedate viena kitai. Ir tai yra vertybė, kad rūpinatės ne tik ir ne tiek savimi, kiek greta esančiais“, – emocingai kalbėjo A. Banevičienė, pasveikinusi visus: ir pačias darbų autores, ir „Šilko klubo“ bičiulius bei gerbėjus, palinkėjusi naujų sumanymų, kūrybingumo bei, žinoma, visus džiuginančių naujų parodų.
„Mūsų dažnai klausia, iš kur šeštus metus gyvuojantis klubas semiasi temų darbams ir parodoms – juk tai esą taip sunku... – prakalbo D. Stonkuvienė. – Tačiau mums ieškoti naujų temų sunku nėra: jos gimsta pačios, kai mes susirenkame tapyti ir bendrauti. Bekalbant tema temą veja, ir sumanymų turime dar mažiausiai penkeriems metams“.
Kaip sakė klubo vadovė, šįkart parodos tema pasirinktas medis. O užduotis buvusi tokia: kad kiekviena klubo narė gerai pagalvotų ir tiek žodyje, tiek pačiame augale atrastų kažką ypatingo: gal pamatytų tą medį realų – kaip jis atrodo kuriuo nors metų laiku, – gal išvystų jį pasakišką ar net fantastišką.
„Ir šiandien aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad visi medžiai – absoliučiai skirtingi, kad kiekviena autorė pamatė juos savo sielos akimis“, – pasidžiaugė D. Stonkuvienė. Ir tiek pačioms klubo narėms, tiek į parodos atidarymą susirinkusiesiems padarė staigmeną, prie savųjų medžių pakvietusi atsistoti jų kūrėjas: Kristiną Liesienę, Dianą Rakauskienę, Janiną Tiškienę, Audronę Domarkienę, Donviną Kurlienę, Vilmą Andriulienę, Danutę Pečiukonienę, Aistę Širvinskaitę-Rutkienę, Jolitą Strakšaitę, Silviją Reinikienę, Jovitą Sliževičienę bei Jolantą Pakamanienę.
„Jūs tik pažiūrėkite: kiekvienos autorės medis – lyg jos pačios autoportretas“, – juokavo D. Stonkuvienė.
O į parodos atidarymą atėjusiems svečiams teliko pritarti, nes, kaip sakė pačios „Šilko klubo“ narės, į kiekvieną darbą įdėta dalis širdies. Ir žvelgiant į dvylika eksponuojamų medžių išties nebuvo labai sunku atskirti, kieno širdies ritmu jis šlama...