Paukščius palydėjus

Po vėjuotų, lietingų dienų rugsėjis užleido vietą spaliui. Pirmosios šalnos pražildė žolę, nugelsvino medžių lapus, o įdienojus dar švietė ir šildė saulė. Spalio pirmom dienom rami, bebangė, mėlyna jūra tyvuliavo lyg didžiulis ežeras, o žydrame danguje vinguriavo liūdnai gagenančių žąsų, gervių virtinės. Jūros į krantą išmestų dumblių kupstuose, vadinamuose kerpėmis, maisto ieškojo palei Baltiją keliaujantys tilvikai – juodkrūčiai bėgikai – margi, varnėno dydžio paukšteliai su juodomis krūtinėlėmis. Čia pat, išlipusi į krantą, vaikštinėjo šiaurės paukštė gaga, nevengdama mūsuose įprastų didžiųjų ančių kaiminystės. Virš pajūrio kopų, pušynų pradėjo skristi žvirbliniai paukščiai: kikiliai, alksninukai, kalviukai, zylės.

Kai prasideda masinė paukščių migracija į pietus, pirmasis spalio savaitgalis paskelbtas Paukščių palydų dienomis. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tada kviečia visus išeiti į gamtą, stebėti ir registruoti pažįstamus sparnuočius ir perduoti greitą informaciją draugijai. Mes, 10 gamtą mylinčių palangiškių ir kurorto svečių, paukščius stebėjome nuo „Medūzos“ viešbučio stogo.

Įspūdingas buvo rytas, kai pro pušų liemenis kilo ugninis saulės diskas, o kikiliai, lyg plati upė, skrido nenutrūkstamu srautu. Kiksėdami į pušies viršūnę nutūpė kryžiasnapiai. Ryškiai išsiskyrė raudoni patinėliai ir žalsvos patelės. Tai paukščiai klajokliai, ne kasmet perintys Lietuvoje. Jie lizdus suka anksčiausiai, net vasario mėnesį.

Virš mūsų galvų praūždavo dideliu greičiu skrendančių varnėnų sparnų šlamesys. Apie 9 val. pradėjo skristi keršuliai, lyg glaudžiom kolonom išsirikiavę po 100 – 200 paukščių. Keršuliai – miškiniai karveliai, prieš keletą metų apsigyvenę ir miestuose, perintys medžiuose. Nuo įvairiaspalvių naminių balandžių jie skiriasi stambesniu ūgiu ir vienoda melsvai pilka „uniforma“ su baltais kaklo ir sparnų ruoželiais. Paskui kikilius į pietus keliavo pavieniai paukštvanagiai. Pušyse cypsėjo mažiausi mūsų paukšteliai – nykštukai. Sveriantys apie 5g sparnuočiai, kaip kolibriai, pakibdavo ore tankiai plasnodami sparneliais virš šakelės, ieškodamio paslėptų vabzdžių kiaušinėlių ar vikšrelių.

Medžių viršūnėmis susišvilpdamos skrido ilgauodegės zylės. Jų kūnelis – lyg papurusių pūkų kamuoliukas su ilga styrančia uodegėle. Jos klajoja kelių šeimų būreliais, po 10 – 20 zylučių, iš krūmo į krūmą, iš medžio į medį, pietų kryptimi.

Linksmai čiauškėdami, mažais būreliais traukė alksninukai. Paukščiai veržte veržėsi tolyn, tolyn į savo žiemavietes.

Per 3 stebėjimo valandas suskaičiavome 30 rūšių virš 36 tūkstančių sparnuočių. Lietuvoje mokėsi pažinti paukščius, dalijosi stebėjimo patirtimi apie 400 žmonių ir užregistravo daugiau nei 100 000 skrajūnų. Europoje stebėta 2,73 mln. paukščių.