Pirmasis Kurhauzo meno kolekcijos eksponatas – grafų Tiškevičių portretai

Sekmadienio vakarą Palangos vasaros parodų paviljone pristatę parodą, kuriai buvo kurti darbai savaitę trukusiame plenere „Lokacija: Kurhauzas“, dailininkai dar nežinojo, kurį iš kūrinių dovanos pradėtajai kaupti Kurhauzo meno kolekcijai. Tačiau pirmadienį apžiūrėję restauruojamojo Palangos simbolio erdves, nusprendė kurortui padovanoti ne vieną, o du darbus: dailininkės Miglės Kosinskaitės sukurtus grafų Felikso ir Antaninos portretus.

„Lokacija: Kurhauzas“
Antrą kartą į Palangą suvažiavę tapybos plenero „Lokacija“, kasmet rengto nuo 2006 metų įvairiuose Vakarų Lietuvos kampeliuose, dalyviai sekmadienį palangiškiams pristatė per savaitę sukurtus darbus. O jie šiemetiniame plenere „Lokacija: Kurhauzas“ kurti žinant, jog vienas kūrinių bus padovanotas miesto Savivaldybei, – būsimąjai Kurhauzo meno kolekcijai.
Plenere dalyvavo aštuoni menininkai, vertinami kolekcininkų ir muziejininkų, įvairių tarptautinių prizų laimėtojai: Antanas Obcarskas, Modestas Malinauskas, Miglė Kosinskaitė, Elena Grishchenko, Alfredas Jurevičius, Živilė Sabaliauskaitė, Vaida Andrašiūnaitė bei Andrius Miežis. Pasak šio renginio koordinatoriaus Algirdo Sabaliausko, visų kviestinių svečių pagrindiniai atrankos kriterijai buvo profesionalumas ir originalumas.
Dailininkų profesionalumą, originalumą, net darbštumą – planuota, jog kiekvienas plenero dalyvis baigiamajai parodai pristatys po du darbus, o jų eksponuota dvidešimt du – sekmadienį vasaros parodų paviljone, kurio kieme kai kurie dailininkai buvo įkūrę improvizuotą dirbtuvę, turėjo progą įvertinti palangiškiai, miesto svečiai bei Palangos kultūros centro atstovai.
Kiekvienas dailininkas savaip interpretavo plenero temą. Konkrečiai su Kurhauzu tiesiogiai buvo susieti trys kūriniai: M. Malinausko „Kurhauzas“ ir M. Kosinskaitės diptikas – grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių portretai.

Lokacija – Palanga
„Mes darėme, darėme, ir pagaliau padarėme“, – juokavo dailininkai, pristatydami plenero metu sukurtus darbus. Visi jie išties nuoširdžiai dėkojo ir plenerą organizavusiam A. Sabaliauskui, ir menininkus priėmusiai „Gabijai“.
„Ar turėjote kambariuose teliką?“ – juokavo į parodos atidarymą atvykusi Nomeda Marčėnaitė. „Ne tik teliką, bet ir SPA rytais, todėl tiek daug ir taip gražiai pritapėme“, – linksminosi plenero dalyviai. „Viskas, persimesiu į tapytojus“, – šypsojosi N. Marčėnaitė.
Vienas per kitą dailininkai dalijosi plenero įspūdžiais.
„Puiki savaitė, – apibendrino A. Obcarskas. – Nors nei SPA buvau, nei prie jūros, labai smagiai nuo devynių ryto iki septintos vakaro dirbau čia, kiemelyje. Labai šilta nebuvo – kai lyja, kaulai sušąla, tekdavo pasišildyti, „ugnelę“ ant stalo kūrendavome... Tačiau ir naujų inspiracijų atsirado, ir naujų potyrių – įdomu bei keista tapyti sukietėjusiais aliejiniais dažais“.
„Ką gi, manau, kad mūsų pleneras, ilgai kaitaliojęs savo pavadinimą ir lokaciją, galų gale apsistos Palangoje, nes išties visiems čia labai patiko. Taip pat manau, kad teks keisti ir jo formatą – gali būti, jog reiks konkursu papildyti Kurhauzo meno kolekciją“, – kalbėjo A. Sabaliauskas, pakvietęs Kultūros centro direktorių Ž. Kažį ir jo pavaduotoją, Palangos savivaldybės tarybos narį Nerijų Stasiulį paskelbti, kurį darbą Palanga nori matyti Kurhauze.
„Mes nenorėtume vienasmeniškai priimti tokio svarbaus sprendimo. Norėtume pasitarti ir kartu su jumis nuspręsti, kuris darbas bus pirmas naujojoje Kurhauzo meno kolekcijoje“, – sakė Ž. Kažys.

Išrinko diptiką
Galutinis sprendimas buvo priimtas po dienos, kai kartu su Ž. Kažiu ir N. Stasiuliu dailininkai apžiūrėjo Kurhauzą ir jo restauruojamąsias erdves.
„Nusprendėme, kad dailininkams reikėtų patiems pamatyti, kokiose erdvėse bus eksponuojami paveikslai. Gan ilgai vaikščiojome po Kurhauzą, kalbėjomės, kol galiausiai patys menininkai priėmė sprendimą padovanoti Palangai ne vieną, kaip buvo žadėta, o net du paveikslus: Miglės Kosinskaitės sukurtus grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių, neatskiriamai susijusių su pačiu Kurhauzu, portretus. Ir mes labai džiaugiamės, kad tiek mūsų, tiek dailininkų nuomonės sutapo – būtent šiuos darbus buvome nusižiūrėję, tačiau nelabai drįsome prašyti – paveikslai juk du“, – sakė N. Stasiulis.
„Tik susirinkę į Palangą mes sužinojome, kokia bus plenero tema, ir tai, kad vienas iš darbų taps Kurhauzo meno kolekcijos pradžia, – dar parodos pristatymo metu kalbėjo dailininkė M. Kosinskaitė. – Kiekvienas mūsų savaip interpretavo šią temą.: vieni – tiesiogiai, kiti – ne. Aš ėjau per žmogų. Per žmones, kurie ypatingi, kurie susiję su Kurhauzu. Mane sužavėjo Gintaro muziejuje pamatytos Felikso ir Antaninos nuotraukos, sužavėjo ir tas laikmetis. Kadangi buvo laiko pasikapstyti po istorinę medžiagą, paskaityti, įsigilinti, nusprendžiau šią – Felikso ir Antaninos – temą ir vystyti, o kaip aš juos pamačiau – dabar matote jūs“.