Po Palangos mero Šarūno Vaitkaus viešo kreipimosi dėl prieštaringai vertinamos įmonės susidomėjimo Šventosios jūrų uosto informacija, klausimas sulaukė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) dėmesio. VSD kreipėsi į Kultūros ministeriją, administruojančią Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS). Ar Lietuvos strateginiai uostai yra pakankamai apsaugoti nuo galimo informacijos rinkimo prisidengiant visuomenės teise žinoti? Siekdamas išsiaiškinti, kaip su panašiomis situacijomis susiduria gerokai didesnis ir strategiškai svarbus Klaipėdos uostas, „Palangos tiltas“ kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Algį Lataką.
Gauna daugybę prašymų
„Klaipėdos uosto ir Klaipėdos uosto direkcijos veikla domina plačią ir skirtingas visuomenės grupes apimančią auditoriją“, – „Palangos tiltui“ sakė A. Latakas.
„Klaipėdos uosto ir Klaipėdos uosto direkcijos veikla domina plačią ir skirtingas visuomenės grupes apimančią auditoriją“, – „Palangos tiltui“ sakė A. Latakas.
Pasak jo, direkcija kasmet sulaukia daugybės klausimų tiek iš žiniasklaidos, tiek iš gyventojų, verslo atstovų ir kitų visuomenės grupių.
„Vien žiniasklaidos užklausų kasmet sulaukiame gerokai per 100, taip pat atsakinėjame į įvairius gyventojams kylančius klausimus, kurie mus pasiekia įvairiais būdais – nuo elektroninių laiškų iki žinučių socialiniuose tinkluose, skambučių, klausimų renginiuose, diskusijose, mugėse bei parodose“, – teigė uosto vadovas.
Tačiau, skirtingai nei Šventosios uosto atveju kilusioje diskusijoje, Klaipėdos uosto direkcijos vadovas nurodė, kad iki šiol nėra buvę užklausų, kurių teikėjų patikimumas keltų pagrįstų abejonių.
„Iki šiol nesame sulaukę užklausų iš žiniasklaidos priemonių, organizacijų ar asmenų, kurių patikimumas ar reputacija keltų pagrįstų abejonių“, – pabrėžė A. Latakas.
Kokios informacijos apie uostą negalima viešinti?
„Palangos tiltas“ A. Latako taip pat klausė, kokios informacijos apie uostą atskleidimas galėtų kelti grėsmę Klaipėdos uosto ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Šis klausimas ypač aktualus vertinant Šventosios uosto situaciją, nes ne visa informacija apie strateginių objektų infrastruktūrą, saugumo priemones ar veiklos organizavimą gali būti prieinama viešai.
A. Latakas aiškiai įvardijo, kokios informacijos Klaipėdos uosto direkcija neviešina.
„Saugumo sumetimais neskelbiame informacijos ar konkrečių sprendimų, susijusių su kritinės infrastruktūros apsauga, saugumo sistemomis, veiklos tęstinumo užtikrinimo planais, komercinėmis paslaptimis, partnerių konfidencialia informacija“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad net ir viešąjį interesą atitinkantis informacijos prašymas turi ribas. Uosto veiklos skaidrumas negali būti tapatinamas su pareiga atskleisti visus techninius, organizacinius ar komercinius duomenis.
Tokios informacijos apsauga ypač svarbi dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai kritinės infrastruktūros saugumas Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių valstybės atsparumo klausimų.
Ar įstatymuose yra spragų?
Redakcija Klaipėdos uosto vadovo taip pat klausė, ar dabartiniai Lietuvos įstatymai pakankamai apsaugo strateginius uostus nuo galimo informacijos rinkimo priešiškų valstybių naudai ir kokių teisės aktų pakeitimų galėtų reikėti.
A. Latakas konkrečių teisės aktų pakeitimų nepasiūlė, tačiau pabrėžė, kad direkcija vadovaujasi aiškiai nustatytais informacijos teikimo apribojimais.
„Ribos, numatančios informacijos viešinimo apimtis yra konkrečios ir objektyvios – jas numato teisės aktai bei vidinės tvarkos, kurių Klaipėdos uosto direkcijoje nuosekliai laikomės“, – teigė jis.
Vis dėlto Šventosios uosto atvejis kelia klausimą ne tik dėl pačių teisės aktų, bet ir dėl jų praktinio taikymo.
Kaip institucija turėtų elgtis, jeigu informacijos prašo žiniasklaidos veikla besiremianti įmonė, kurios reputacija ar tikrieji interesai kelia klausimų? Kaip įvertinti, ar prašomi duomenys iš tiesų reikalingi visuomenei informuoti? Ir kokiais atvejais dėl tokio prašymo reikėtų konsultuotis su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis?
Tai klausimai, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti ne tik uostų direkcijoms, bet ir už informacijos apsaugą bei visuomenės informavimo reguliavimą atsakingoms valstybės institucijoms.
Skaidrumas ir nacionalinis saugumas – vienodai svarbūs
Dar vienas „Palangos tilto“ klausimas A. Latakui buvo apie ribą tarp visuomenės teisės žinoti, uosto veiklos skaidrumo ir komercinių paslapčių apsaugos.
Klaipėdos uosto vadovas pabrėžė, kad šie principai neturi prieštarauti vienas kitam.
„Skaidrumą ir saugumą Klaipėdos uosto direkcijoje vertiname kaip lygiaverčius ir svarbius atsakingos organizacijos veiklos principus“, – sakė A. Latakas.
Pasak jo, direkcija siekia visuomenei pateikti kuo daugiau aktualios informacijos, tačiau kartu privalo laikytis nustatytų saugumo reikalavimų.
„Siekiame užtikrinti kokybišką visuomenės informavimą apie jai svarbius procesus, darbus bei iniciatyvas ir tuo pačiu saugome tai, kas neturėtų būti vieša“, – pabrėžė Klaipėdos uosto vadovas.
Šventosios uosto atvejis parodė, kad informacijos prieinamumo ir strateginės infrastruktūros saugumo klausimai gali tapti ne tik vienos įstaigos, bet ir valstybės institucijų dėmesio objektu.
Palangos mero Šarūno Vaitkaus viešas kreipimasis ir po jo sekęs VSD kreipimasis į Kultūros ministeriją suteikė šiai diskusijai platesnį kontekstą.




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.