Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje pastatytiems „medinukams“ pavojus – verslininkai

 Lukas LUKAUSKAS

Dėmesys kurorte įprastai skiriamas grafų Tiškevičių epochą menantiems kultūros paveldo pastatams: viloms, poilsinėms. Tačiau, anot kai kurių paveldo puoselėtojų, per mažai to dėmesio skiriama praėjusio amžiaus trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmetį statytiems pastatams – tiesiog gyvenamiesiems namams, kurie ir kūrė ne tik ikikarinės, bet ir pokarinės Palangos – jaukaus mediniais nameliais užstatyto kurorto – įvaizdį.

„Tiesos tame yra. Esmė, kad ne visi palangiškiai žino naujausius į Kultūros paveldo departamento paveldosaugos vertybių registrą įtrauktus pastatus. Manau, kad ant kiekvieno jų turi būti lentelė. Galbūt net verta pamąstyti apie galimybę juose rengti įvairius kultūros renginius, kad būtų primenama apie juos“, – sakė žinomas miesto architektas Leonas Laimutis Mardosas.

Vis tik pastaraisiais metais į Lietuvos kultūros vertybių registrą vienas po kito buvo įrašyti minėtu laikotarpiu statyti „medinukai“, vienas jų – namas J. Basanavičiaus g. 44.

Minėtasis medinės kurorto gyvenamųjų namų architektūros pavyzdys į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytas 2008-ųjų lapkričio pabaigoje. Jam suteiktas registrinio vietinio reikšmingumo lygmens objekto statusas, pažymint, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.

Kalba apie pačias pastato vertingąsias savybes tradiciškai pradedama nuo jo tūrio. Pastatas yra

kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda ir mezoninu pietvakarių fasade. Šiaurės rytų fasade pristatytas dviejų aukštų priestatas, kurio būklė 2008-aisiais buvo bloga. Bloga būklė buvo ir saugotino dvišlaitės formos stogo.

Prie vertingųjų savybių priskiriamas ir pastato išplanavimas – kapitalinių sienų tinklas, – bei stačiakampės langų ir durų angos (tuomet keli langai užkalti, o būklė įvertinta kaip bloga).

Vertingos ir saugotinos yra pastato fasadų architektūros tūrinės detalės – mezoninas pietvakarių fasade, šiaurės vakarų ir pietvakarių įstiklintų verandų su balkonais viršuje tipas.

Privalu saugoti fasadų apdailą ir puošybą – medinių balkonų tvorelių šiaurės vakarų ir pietvakarių fasaduose tipą; medinių profiliuotų langų ir durų apvadų tipą; medinių kryžmų su medinėmis smailėmis šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų skyduose tipą (beje, pietvakarių fasado mezonino skydo medinė kryžma su medine smaile neišliko); fasadų horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis lentomis su fachverko imitacijos puošyba tipą.

Prie vertingųjų pastato savybių priskirtos ir konstrukcijos: pamatas, medinių sienų tipas, medinės sijinės perdangos tipas, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas, o taip pat langų medinės konstrukcijos ir skaidymo tipas, šiaurės vakarų ir pietvakarių fasadų medinių įstiklintų durų į balkonus tipas, šiaurės vakarų fasado durų medinio viršlangio konstrukcija ir skaidymo tipas bei konstrukcijų dekoras – medinių gegnių ir medinių sijų su profiliuotais galais tipas.

Dera saugoti ir artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą, nes pastatas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, tad privalo išlikti čia esantys želdynai ir želdiniai – spygliuočių medžių grupės ir pavieniai lapuočiai medžiai.

„Didžiausią pavojų tokiems palyginti ne itin seniems pastatams matau kylantį iš naujosios kartos verslininkų, kurie mieliau ir juose mąstytų apie verslą, o ne apie paveldo dalykus“, – sakė L. L. Mardosas.