Puoselėjant Lietuvos ir Prancūzijos draugiškus santykius, jau tradicija tampa Palangoje minėti Nacionalinę Prancūzijos dieną ir rengti Bastilijos šventę. Ši šventė šiemet minėta sekmadienį, liepos 9-ąją kultūros pievoje „I love Palanga“, šiek tiek anksčiau nei tikroji Nacionalinė Prancūzijos diena.
Pasidžiaugė prancūziška draugyste
Bastilijos diena yra švenčiama kasmet liepos 14 dieną Prancūzijoje bei regionuose, kuriuose kalbama prancūziškai.
Prieš 200 metų šiai šventei pradžią suteikė Prancūzijos revoliucija. Ir šiandien ji vis dar išliko vienu svarbiausiu įvykiu Prancūzijoje.
Nors 1789 metais Bastilijos kalėjimą puolė įsiutusi minia, tačiau šiais laikais šią šventę milijonai žmonių švenčia taikiai.
1789 liepos 14 dienos įvykiai padėjo įsitvirtinti La Fête Nationale – nacionalinei Prancūzijos šventei. Šią dieną prasidėjo revoliucija, kuri padėjo šiai tautai pereiti iš bauginančios monarchijos į didžią valstybę. Ši diena yra švenčiama nuo 1790 metų visoje Prancūzijoje.
Tradiciškai šią šventę mini ir kurorto Prancūzijos kultūrai, muzikai ir kinui neabejingi žmonės. Ją organizuoja Palangos frankofonų klubo nariai kartu su Prancūzų instituto Lietuvoje bei kultūros pievos „I love Palanga“ atstovais.
Šventę atidarė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani, jo kalbą vertė Prancūzų instituto Lietuvoje kalbinio ir švietimo bendradarbiavimo asistentė Snieguolė Kavoliūnienė. Ypatingas Bastilijos šventės svečias buvo atlikėjas iš Prancūzijos Romain Lateltin.
„Prancūzams Bastilijos diena, Nacionalinė Prancūzijos šventė yra itin svarbi, – patvirtino J. M. Sani. – Būtent liepos 14-ąją buvo paimta Bastilija, o po metų imtas minėti ir tautos sujungimas, tad prancūzams tai dviguba šventė“.
Kaip švenčia prancūzai, direktorius paminėjo, jog visų pirma Prancūzijoje organizuojamas karinis paradas, eitynės, kadangi Bastilijos paėmimo diena siejama su armija, o antras privalomas šventės atributas yra fejerverkai – visuose regionuose laukiama nušviečiančių dangų fejerverkų. Tad Palangoje minėta šventė gerokai skiriasi nuo Prancūzijos minimos trankios šventės. „Mes labai džiaugiamės, kad gyvuoja toji prancūziška draugystė Palangoje“, – neslėpė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius.
Koncertas ir kino seansas
Kiek vėliau prancūziška muzika visus susirinkusius malonino atlikėjas iš Prancūzijos R. Lateltin. Kaip teigė šventės organizatoriai, jis savo kūryba kviečia į kelionę po ištisą netipiškų personažų galeriją, pasakoja apie vaikystę, apie neformatą. Kaskart jo spektaklis juokingas, smagus, bet kartu absurdiškas ir jautrus. O performanso tikslas tėra vienas vienintelis – kad žiūrovas pasijustų laimingas. Romain‘ui svarbiausia išjausta akimirka, – paprastai, atvirai ir be ceremonijų.
Romain‘as groja gitara, armonika, ukulele, minonu, efektų pedalais. Jam dažnai talkina ir gitara bei ksilofonu pritaria Christian’as Morfin. Romain'o sceninė patirtis – per 200 koncertų, keletas Prancūzijos apdovanojimų.
Ankstesniuose įrašuose jo balsas jaunatviškas, bet gali būti ir prikimęs, puikiai mėgdžiojantis bambeklius. Jis lanksčiai perteikia kasdienio prancūzų gyvenimo kronikas, talentingai geba mesti ironijos kortą.
Po koncerto, kur koncertavo ne tik žymus prancūzų atlikėjas, bet ir palangiškė Paulina Skrabytė bei jaunieji atlikėjai iš Klaipėdos, kultūros pieva kvietė neišsiskirstyti ir likti dar vienam puikiam „Palanga – mon amour“ kino seansui, kurį pristatė Prancūzų institutas Lietuvoje.
Buvo rodoma Sébastien Betbeder 2013 m. komedija „2 rudenys, 3 žiemos“ („2 automnes, 3 hivers“), kurioje vaidina Vincent Macaigne, Maud Wyler, Bastien Bouillon ir kt.
Palangos frankofonų klubo aktyvi vedlė Miglė Jonaitienė džiaugėsi, jog pavyksta išlaikyti tradiciją ir minėti tokias šventes kaip Bastilijos. „Smagu, kad užmezgėme puikius bendradarbiavimo saitus su Prancūzų instituto Lietuvoje atstovais, taip pat su kultūros pievos kūrybininkais. Kai susidraugavome su pievos įkūrėjais, šventę organizuoti tapo daug paprasčiau, tai labai smagu“, – džiaugėsi M. Jonaitienė.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.