Punsko dienose – dalelė Lietuvos iš Palangos

Balandininkystė – išskirtinė veikla, kuria užsiimti išdrįsta ne kiekvienas. O štai Palangoje ir Klaipėdoje vis dar gyvos balandžių auginimo tradicijos, jų augintojai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su mūsų kraštiečiais ir tais lietuviais, kurie gyvena už Lietuvos ribų.

Punske – unikali paroda

Bendra kultūra, tradicijos, pomėgiai ir interesai vienija žmones. Daugelis mūsų turime mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą, kuris pamažu tampa gyvenimo būdu, prasminga laisvalaikio veikla. Lenkijos mieste Punske, nuo seno gyvuoja ir aktyviai veikia Lietuvių organizacijos, gausi lietuvių bendruomenė puoselėja tradicijas, buriasi kartu švęsti kalendorinių švenčių, saugo ir brangina tautinius simbolius. Punsko lietuviai labai džiaugiasi viskuo, kas primena tėvynę čia gyvenantiems, šeimas sukūrusiems mūsų tautiečiams. Tad neatsitiktinai vardiniai Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko kvietimai į nuostabią šventę – „Punsko dienos – Žolinės-2019“, pasiekė Palangos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, šių kraštų balandininkus bei dekoratyvinių paukščių mylėtojus. Į Punsko dienas, pristatyti mažytę dalelę Lietuvos ir kartu sutikti tradicinę Žolinių šventę vyko Palangos balandininkų klubo atstovai (vadovas Reinoldas Liaudanskas), Klaipėdos dekoratyvinių paukščių klubas ( vadovas Valerijonas Bernotas). Kartu su gausiu būriu savo pagalbininkų ir bendraminčių jie pristatė dekoratyvinių balandžių ir naminių paukščių parodą iš Lietuvos ( Palanga – Klaipėda) , o taip pat jie vežėsi gausią vaikų piešinių ekspoziciją, lankytojus stebino dekoratyviniais triušiukais, kurie tapo mažųjų šventės dalyvių traukos centru, akį džiugino dekoratyvinės vištos.

Publika rinko gražiausią

Balandininkystė – gilias istorines šaknis ir tradicijas išpuoselėjusi veikla. Naminiai balandžiai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje buvo veisiami netgi XVI amžiuje, jie mena Žygimanto Vazos laikus. Iki šių dienų Lietuvos balandininkai, susibūrę į klubus, kasmet rengia parodas, dalyvauja ir tuo pačiu propaguoja Lietuvos paveldą parodose užsienyje. Kiekvienas jų yra sukaupęs unikalias balandžių kolekcijas, galėtų valandų valandas pasakoti apie kiekvieną iš savo augintinių. Didžiausią dekoratyvinių balandžių kolekciją Punske pristatė Rimantas Beneta, kuris atsivežė net 86 dekoratyvinius balandžius. Viso ekspozicijoje buvo 100 balandžių, iš kurių buvo renkami patys gražiausieji. Juos rinko į šventę atvykę lankytojai. Publika balsų dauguma išrinko tris pačius nuostabiausius paukščius. Pirmoji ir antroji vieta atiteko R. Benetos atvežtiems augintiniams. Gražiausiuoju pripažintas „Karakulinis“, antrąją prizinę vietą užėmė „Povinis“, o trečioji prizinė gražiausio balandžio vieta atiteko Gedimino Rapalio augintiniui – „Nikolajevo aukštaskraidžiui“. Lietuvos delegacija parodoje eksponavo net 28 keturiolikos skirtingų veislių dekoratyvines vištas. Jas parodai ruošė paukščių mylėtojai iš Žibininkų kaimo Kretingos rajone. Publika taip pat noriai balsavo už gražiausias vištaites. Prizines gražiausių vištų vietas pelnė Daivos Palubinskienės augintinės – „Baltakuodė“ pripažinta gražiausia, o trečioji prizinė vieta atiteko „Sebraitų“ veislės vištelei. Antroji prizinė vieta atiteko Genutės Šunokienės „Sidabrinei sebraitei“.

Ekspozicija – centrinėje aikštėje

Šiltu lietuvių delegacijos sutikimu džiaugėsi Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas: „Mūsų ekspozicija užėmė garbingą vietą pačioje matomiausioje Punsko amatų mugės erdvėje. Didžiulėjė tautodailininkų mugėje gausu buvo lietuviškų akcentų – nuo dainų, tautinių rūbų iki tradicinių patiekalų, kulinarinio paveldo. Renginys vyko centrinėje miesto aikštėje. Su mumis sveikinosi gausybė žmonių“, – dalijosi savo įspūdžiais Palangos balandininkų klubo pirmininkas R. Liaudanskas. Jis prasitarė sukaupęs apie 300 egzempliorių dekoratyvinių suvenyrų ar daiktų su balandžiais kolekciją bei Palangoje auginąs 30 gyvų balandžių. Jo balandinėse gyvena Klaipėdos aukštaskraidžiai, sportiniai pašto bei Šiaulių baltasparniai balandžiai. Anot jo, balandis yra ne tik taikos simbolis, jis yra ypatingas paukštis. Balandžiai puikiai orientuojasi ore, erdvėje, sugeba grįžti į savo gimtinę, nesvarbu kiek toli jie būtų nuvežti. Taip ir mūsų šalies emigrantai, nepamiršta savo šaknų, tradicijų, nesvarbu į kokius kraštus jie bebūtų likimo nublokšti. „Kaimyninėje šalyje siekėme paskleisti žinią apie Lietuvą – Palangą, Kretingą, Klaipėdą, tapome tam tikrais savo šalies ambasadoriais, kurie ne tik rodė begalinę balandžių ir kitų paukščių įvairovę, akcentavo gamtos ir žmogaus ryšio reikšmę“, – atviravo pašnekovas. Jis labai dėkojo Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokiniams ir jų mokytojams, kurie noriai surinko gausią vaikų piešinių ekspoziciją tema „Skriskit balti balandžiai“ bei mažiesiems Klaipėdos kūrėjams, parodos „Tėvynė po balandžio sparnu“ jauniesiems autoriams, kurie savo sukurtus piešinius patikėjo Gediminui Rapaliui. R. Liaudanskas prasitarė, kad labai jaudinosi tardamas sveikinimo žodį didžiulei miniai žmonių, kuriai teko pristatyti parodą. Jis džiaugėsi, kad nuoširdžius sveikinimo žodžius Punske tarė ir labai garbingi svečiai: LR Seimo narės: Virginija Vingrienė, Božena Kaminska, Tomaš Timoševič, Kazimeš Gviazdovskij, kalbėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Eduardas Borisovas. Renginiu džiaugėsi Punsko Savivaldybės atstovai, lietuvių bendruomenės. Į šventės šurmulį įsiliejo ugdymo įstaigos. Mugėje savo produktus pristatė tautodailininkai ko ne iš visos Lietuvos, koncertavo tautiškos muzikos ansambliai bei populiariosios muzikos atlikėjai.

Religinė, simbolinė prasmė

Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių klubo vadovas Valerijonas Bernotas akcentavo ypatingą religinę, simbolinę balandžių reikšmę. Anot jo, Biblijoje rašoma, jog Nojus po pasaulinio tvano paleidžia skristi tris balandžius, iš kurių vienas sugrįžta su alyvmedžio šakele. Iki tol paleistas varnas pas žmogų nesugrįžo. Tai susitaikymo su Dievu ženklas ir nuo to laiko taikos simbolis. Baltas balandis religiniame mene – Šventosios Dvasios simbolis. Kartais jis gali simbolizuoti sielą, susitaikiusią su dangumi (pavyzdžiui, balandis, tupintis ant gyvybės medžio ar ant indo su gyvybės vandeniu). Septyni balandžiai aplink kryžių reiškia septynias Šventosios Dvasios dovanas: išmintį, supratimą, patarimą, tvirtumą, žinojimą, maldingumą ir dievobaimingumą. Tad paroda tematiškai labai siejosi su Žolinių šventės religine prasme – Švč. Mergelės Marijos ėmimu dangun. V. Bernotas atviravo, jog jo paties balandininkystės pirmieji žingsniai žengti dar anksti vaikystėje, kuomet jis rūpinosi gatvės balandžiais. Jo pomėgį pertraukė mokslai, šeimos kūrimas, tačiau dabar vėl rado galimybių užsiimti šia miela veikla. „Norėčiau palinkėti visiems gyvenime daryti gerus dalykus ir žmonėms ir gyvūnams. Šiandien, kuomet gyvename modernių technologijų laikais, vaikai auga neatsitraukdami nuo telefonų ekranų, retai beišeina į lauką pabendrauti su bendraamžiais. Gyvūno auginimas, rūpinimasis juo, jo poreikiais ugdo gerumą, empatiją, gailestingumą, prieraišumą. Tad linkėčiau nebijoti vaikams leisti laikyti gyvūną, rūpintis juo ir augti.
Tokio pobūdžio renginiai labai suartina kultūras, užsienyje gyvenantiems lietuviams neleidžia pamiršti savo šaknų, kilmės, tradicijų, muzikos ir be abejo savo kalbos, bendravimo su kraštiečiais. Punske dekoratyvinių balandžių ir naminių paukščių paroda sukūrė unikalią Lietuvos tradicijų salelę, kurios buvo pasiilgę čia gyvenantys mūsų kraštiečiai.

Dana Lukauskienė