„Ramybė“ kviečia išvysti „Vizualią tiesą“

Penktadienį „Ramybės galerijoje“ pristatyta tarptautinio meno projekto paroda „Vizuali tiesa“. Palangiškiams ir Palangos svečiams suteikta proga išvysti dešimties menininkų – iš Lenkijos, JAV, Indijos, Filipinų, Airijos – pačia įvairiausia technika atliktus darbus, kuriuose estetizuota informacija perduodama parodos dalyvių vidinės kelionės metu patiriamų ir analizuojamų svarbių įvykių vizuali išraiška.
Parodoje pateikiama įvairi kūrinių, kaip ir autorių, skalė: fotografijos, instaliacijos, video, grafikos, tapybos darbai. Šiais kūriniais išreikšta konkreti vizualaus potyrio percepcija; analizuojamos laiko, tapatybės, mirties problemos. Ši išraiška prisodrinta įvairių simbolių, ženklų sujungiančių kartu skirtingus menininkus, kuriančius visiškai skirtingais būdais, šalyse, kurios nutolusios viena nuo kitos per tūkstančius kilometrų.
Parodą pristačiusios menotyrininkė Rūta Jakštonienė bei projekto kuratorė grafikė Laura Guokė pabrėžė, jog ši įvairių autorių skirtinga tikrovės analizė ir interpretacija vizualiųjų menų pagalba demaskuoja ir atskleidžia savitą tiesą, kuri perteikia itin individualų arba socialinių konstruktų išreikštą būvį. Kūrybos požiūriu autoriai užsiima dvejopą poziciją: šiame kontekste vaizdinių vartojimas svarstomas tiek iš kuriančio žmogaus pozicijos, tiek ir iš jų vartotojo.
L. Guokė trumpai pristatė kiekvieną kūrėją bei jo darbus. Beje, išsami informacija pateikiama pačioje parodoje, ir ją, kaip ir pačius kūrinius, įdėmiai studijavo susirinkusieji į parodos atidarymą.
„Žiūrovo emocinė reakcija patiriama per vaizdus ir objektus tyrinėjama Davido Folano iš Airijos darbų cikle „Druska“, – kalbėjo L. Guokė. – Menininko pristatoma devynių darbų serija, vaizduojanti didelio būrio Ganneto paukščių išnykimą. Dėmesio sutelkimas į menininko bei paprasto žmogaus atsakomybę ir jo vietos paieškos nereikalingais objektais užpildytoje ir abejingoje visuomenėje ypač ryškios menininkų iš Indijos darbuose. Tapytojas ir grafikas Buddhadev Mukherjee telkia dėmesį į savo paties psichologiją, analizuoja įvairias kylančias emocijas. Tapatybės įteisinimas per individualią gyvenimo patirtį, išreikštą vizualiosios kalbos lygmeniu – pagrindinis Riya Chatterjee kūrybos tikslas. Šių būsenų, potyrių ir išgyvenimų analizė tampa ypač aktualia autorės darbų cikle „Žaizda“.
Kalbėdama apie kitus kūrėjus, L. Guokė paminėjo, jog Prem Kumar Singho kūryba manifestuoja atsitiktinumą, kuris yra būdingas gamtai. Menininko kūryboje jaučiamas noras gilintis į žmogaus psichines galimybes, analizuoti tik nujaučiamos ir daugeliu paslapčių apipintos dvasinės kelionės aspektus.
Lecho Mazureko tapyba ironiška, kuriamoje plakatiškoje darbų erdvėje ryškiomis grynomis spalvomis siekiama išryškinti autoriui svarbius žinomų žmonių veidus ar gestus. Jonathano Beero iš JAV tapybos darbai tiria kaip žmogaus protas siekia nenutrūkstamai kurti savitas tikrovės versijas. Jo darbuose tarpusavyje jungiasi reprezentatyvios formos ir abstrakčios detalės.
Savitą mikroorganizmų vizualizaciją popieriaus skulptūrose pateikia niujorkietė menininkė Michelle Christyne Muzyka (JAV). Neįprasta forma akį patraukia Danielio Kuklos (JAV) foto-skulptūrinių darbų serija „Ledinis atsakas“. Šiuo ciklu aptariama visuotinio klimato atšilimo problema, bei unikalūs topografiniai pokyčiai Aliaskos pietrytinėje pakrantėje. To paties autoriaus darbų serija „Gamtovaizdžiai nelaisvėje“ analizuoja žmogaus siekį patenkinti savo vidinio ryšio su gamtos pasauliu troškimą.
Filipiniečio menininko Michaelo Vincento Manalo darbų serija bendru pavadinimu „Iliuzijos“ analizuoja dažnai kylančių iliuzijų pasikartojimo galimybes. Folkloro, mitologijos ir tradicijų šiuolaikiškas interpretavimas pastebimas Izabelės Oldak kūryboje. Autorės kuriamos daugialypės instaliacijos, tapybos darbai, skaitmeniniai ir video projektai atlieka analizę konkrečios vietos, kurioje tuo metu dirba menininkė.
„Apibendrinant galime pastebėti, kad vizualieji menai reikalauja savito mąstymo rėžimo, kuris leidžia teigti, kad menininkų sukurti vaizdiniai yra ne tik iliustracinė medžiaga, tačiau svarbi mąstymo, matymo ir jautimo technika, šiuo atveju leidžianti analizuoti dvasinius dalykus, žiūrovo emocinę reakciją į meno kūrinį, atmintį, tapatybę ar būties absurdiškumą. Šių menininkų aistringu įsijautimu į analizės objektą apibrėžiamas ne tik konkretus meno kūrinys, bet ir pats menininkas. Paroda, kuri viena vertus gali tapti platesnės analizės objektu, tačiau vaizdų viduje kalba tylia, giliai motyvuota kalba. Taip iš naujo apibrėžiama realybė“, – sakė L. Guokė.