„Ramybės“ galerijoje – mažoji plastika ir tapyba

Vasaros sezoną pradėjusi „Ramybės“ galerija kviečia apsilankyti iki birželio 14-osios veiksiančiose tapybos ir mažosios plastikos parodose „4IESE“ ir „Maži objektai“.
Parodoje „4IESE“ savo darbus eksponuoja keturi tapytojai: Lina Žvirblytė, Antanas Šeronas, DonaraManuk ir Lina Morkūnaitė-Vilkelienė. Skulptorius ir scenografas Simonas Dūdapristato mažosios plastikos ekspoziciją, pavadintą tiesiog „Maži objektai“.
Į jaukų, beveik šeimynišką parodų atidarymą atvyko du autoriai – dailininkė, dizainerė, stilistė L.Žvirblytė bei skulptorius S. Dūda.
Dideles ryškiomis grynomis spalvomis tapytas drobes pristatanti L. Žvirblytė, paklausta, kodėl jauni žmonės taip nori didelių formatų, svarstė: „Gal mano gyvenimas taip susiklostė, kad kurį laiką buvau įsprausta į labai apibrėžtus, galima sakyti, akademinius formatus. Tarkim, A1, A2, A3, A4. Tai po kurio laiko nebesinorėjo jokių formatų. Ir kai užsakinėji drobes, jau net nebesakai 1.40, o sakai 1.63. Tiesiog suimprovizuoju. Tęsiant formato temą – didelis formatas apsunkina. Apsunkina, kai reikia darbus pervežti, apsunkina, kai reikia juos eksponuoti. Kita vertus, pasižiūrėkime, kaip mes, lietuviai, na, gal ne visi, bet tie, kurie gali leisti sau, gyvename – vietos daug, erdvių daug. Tai kodėl gi didelėje erdvėje nepritaikius didelės drobės? Vėl gi – aš turiu savo mastelį, kurio nenoriu nei didinti, nei mažinti. Man taip natūraliai išeina“.
S. Dūda nepasiduoda „dideliems formatams“ – jis kuria miniatiūras. Mažus objektus. Vyraujanti jo mažosios plastikos kūrinių medžiaga – metalas, nors kurdamas savo mažus objektus jis panaudoja galybę medžiagų. Net vašką.
„Dar kai mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, teko nemažai lieti, dalyvauti pačiame liejime – beje, tai labai įdomus procesas. Ypač kai perpranti jo eigą. Kokia yra skulptūrų pradžių pradžia? Lipdai formą – iš plastelino, iš molio. Tada nuimi negatyvą. Tada pili vašką. Paskui tą vašką apdirba ir lieja iš metalo. O aš kažkaip iš karto –lipdau iš vaško, ignoruoju tuos pirmuosius etapus. Įdomus tas procesas – čiupinėti vašką. Gal kada ir pereisiu prie didesnių formų, bet kol kas man įdomu tai, ką darau. Svarbūs tie pirštų atspaudai vaške ir ne tik vaške“, – kalbėjo skulptorius.
Jeigu ieškotume bendrumų kitų trijų parodos „4IESE“ dailininkų drobėse, būtų galima pasakyti, kad jas jungia suskaidyto laiko fragmentai.
„Dailininkės plėtojamas tapybos žaismas – tai lyg savotiškas kažko neįvardijamo, bet gyvo pulsavimas. Tai kitokio tikrovės tikrumo įvaizdinimas. Griežtiems apibrėžimams nepaklūstanti tapyba atrodo lyg ji pati būtų savarankiškiausia ir autonomiškiausiai mąstanti sistema. Lina ne tik atsisako griežto ir dogmatiško tikrovės pažinimo, bet drobės paviršiuje kuriamais vaizdiniais labiausiai artėja link sapno sistemos“, – apie dailininkės L. Morkūnaitės-Vilkelienės kūrybą yra rašęs doc. dr. Remigijus Venckus.
Pasak menotyrininko V. Kinčinaičio, dailininkas A.Šeronas puikiai derina abstrakčios ir figūrinės tapybos galimybes didelio formato drobėse. Jo kūriniuose įprasti, kasdieniai daiktai meistriškai transformuojami į nerealaus pasaulio nuojautas. Dideli paveikslų formatai, puikiai jaučiami tonai ir pustoniai, platūs ir „riebūs“ potėpiai byloja apie tvirtą menininko nusistatymą, atskleidžia tam tikrus kūrėjo pasąmonės klodus. Jo kūriniai interpretuojami per labai aiškią kontekstualumo prizmę.
Jauna ir veržli menininkė iš Kauno D. Manuk turi aiškų savitą stilių, jos potėpiai laisvi. Dailininkės mėgstama tema – žmogus, jo saviraiška, subtilus nuogumas. Norėdama atskleisti savo mintis autorė naudoja gan siaurą spalvų diapazoną ir stengiasi išnaudoti kiekvieną įmanomą atspalvį, baltos ir juodos kontrastą, šiltus, bet ne saldžius tonus, sukurdama intymios prieblandos atmosferą. Dėl to jos darbai – tik dar įspūdingesni.

„Ramybės“ galerijos inf.