Pirmadienį bus minima Tarptautinė teatro diena, o šeštadienį šiai dienai paminėti vyks tradicinė Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja teatras“. Šiame renginyje kasmet pagerbiami labiausiai nusipelnę mėgėjų teatro puoselėtojai. Įprastai niekada nelieka nepastebėti ir Palangos „Grubiojo“ teatro statomi spektakliai, juose vaidinantys aktoriai. Palangos mėgėjų teatro vardas šiųmetinėje šventėje skambės net keturis kartus. Apie nominacijas, aktorius ir naujausią spektaklį „Musė“, kuris žiūrovams bus pristatytas jau balandžio 1-ąją, kalbėjomės su Palangos „Grubiojo“ teatro režisieriumi Virginijumi Miliniu.
„Kai jauti, jog yra už ką“
Kaip skelbia „Tegyvuoja teatro“ organizatoriai, šventėje bus nominuotas 91 kūrėjas iš 37 ryškiausių Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ spektaklių. Visiems nominuotiesiems teikiami diplomai, laureatams – „Tegyvuoja teatras“ statulėlės.
„Grubusis“ teatras minimas nominacijose „Ryškiausia sezono aktorė“ – aktorė Rita Milinienė už radijo laidos vedėjos vaidmenį spektaklyje Asios Kotliar „Moterų laimė“ (režisierius Virginijus Milinis), „Ryškiausia sezono scenografija“ – už spektaklio J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“ scenografiją (scenografė Živilė Lukšytė, režisierius Virginijus Milinis), „Ryškiausia užsienio dramaturgijos interpretacija“ – už spektaklį J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“ (režisierius Virginijus Milinis), „Ryškiausias sezono režisierius“ – režisieriui Virginijui Miliniui už spektaklį J. M. Singo „Šaunuolis iš vakarų pakrantės“.
„Tai – daug“, – nusišypsojo režisierius V. Milinis, paklaustas, gal šiųmetinių nominacijų jau per mažai, gal kitais metais ir daugiau jų būdavo. Juk Palangos „Grubusis“ teatras žinomas jau seniai, ir ne tik Palangoje, jį jau vertina ir kitų miestų kūrėjai.
„Tai, kad esame nominuoti, dar nereiškia, jog ir laimėsime. Bet jau ir nominacija yra puikus įvertinimas. Dėl to labai džiugu. Juolab, jeigu jauti, jog yra už ką, nesi nominuotas tarkim avansu“, – teigė pašnekovas. Pasiteiravus, ar mėgėjų teatrų Lietuvos mastu mažėja, Virginijus patikino, jog tikrai nemažėja, jų net daugėja, atsiranda naujų aktyvių režisierių, buriančių kolektyvus.
Rita, atlikusi vaidmenį spektaklyje „Moterų laimė“, nepaliko abejingos ir vertinimo komisijos. Kaip pripažino pati aktorė, mėgėjai aktoriai nelinkę atlikti monospektaklių, dažnai jie visai nestatomi. „Valanda vienam žmogui mėgėjų teatre – sudėtingas uždavinys“, – teigė R. Milinienė.
„Retas atvejis, kai monospektaklis būna įdomus. Gali statyti, bet niekas nežiūrės“, – pridūrė režisierius.
Išreiškia pilietinę poziciją
Tad kas tie mėgėjai aktoriai, kaip juos reiktų apibūdinti? Palangos „Grubiojo“ teatro režisierius V. Milinis paminėjo, jog mėgėjai aktoriai užsiima aktoryste laisvu laiku, tai tarsi savanorystė, tarnystė, hobis. „Mėgėjai aktoriai vaidina taip, kaip moka – kaip moku, taip šoku. Jie labai jautrūs kritikai. Būna, jog kokių kaimo mėgėjų teatrų kūrėjai yra raginami kurti, todėl įtraukiami į nominantų sąrašą, tarsi duodamas avansas, mes esame vertinami kiek iš kitokios prizmės. Komisijos nariai mūsų gali neišskirti, bet jie mato, kaip mus vertina žiūrovai. Jeigu spektaklis pritraukia daug žiūrovų, vadinasi, jame yra išliekamoji vertė. Jame esama to, kas žiūrovą prikausto, verčia susimąstyti, liūdėti, juoktis, taip, kaip su spektakliu „Moterų laimė“, kurio metu ne viena moteris braukia ašarą, pereina į savo gyvenimą, spektaklio nebemato, mato savo praeitį, savo istoriją, analizuoja“, – pastebėjimą išsakė V. Milinis.
Režisierius paminėjo, jog mėgėjai aktoriai daug dirba, patiria spaudimą, visgi repetuoja, ruošiasi spektakliui atėję po darbų, svyruoja nuotaikos. „Bet žiūrovui tai nerūpi. Jam nepasakysi, jog aktorius yra pavargęs, daug dirba. Nors žiūrovas atėjo į nemokamą spektaklį, bet jis vis tiek lauks paties geriausio rezultato, – kalbėjo Virginijus. – Jeigu kas klausia, kas yra mėgėjų aktorius, tai galiu pasakyti, jog jis yra labai visuomeniškai aktyvus bendruomenės narys. Savo spektakliu jis išreiškia pilietinę poziciją. Nebūtina būti partijos nariu, vieną kartą per metus nueiti akcijos „Darom“ metu parinkti šiukšlių, jog parodytum, koks esi aktyvus. Aktorius vaidina ne todėl, jog jis, pavyzdžiui, labai mėgsta maivytis, jis juk kalba ne savo žodžiais, o dramaturgo žodžiais. Ir jis turi sutikti su dramaturgo žodžiais“.
Aktoriui, pasak pašnekovo, išties tenka plėtoti įvairaus pobūdžio problemas, tarp jų ir egzistencines. Pavyzdžiui, kaip „Grubiojo“ teatro spektaklyje „Moteris be kūno“, kur R. Milinienė atliko prostitutės vaidmenį. „Tu išviešini save, savo kūną žiūrovui. Tu supranti, jog prostitucija yra problema, gyvenimo blogybė. Aktoriams sakau, jog kuriant spektaklį nėra taip, jog ateinate papramogauti. Jūs atliekate svarbų uždavinį, parodote ir išgyvenate opiausias problemas, esate tarsi pavyzdys, ir su tuo sutikote, atėję vaidinti. Būna ir tokių, kurie po vieno pristatyto spektaklio palieka teatrą, vadinasi, supranta, jog jiems netinka“, – sakė V. Milinis.
Be bereikšmio plepėjimo
Balandžio 1-ąją Palangos „Grubiojo“ teatro aktoriai pristatys naują spektaklį „Musė“. Tai jau yra tradicija – Teatro dienos proga pristatyti žiūrovams premjerą.
V. Milinis atskleidė šiek tiek paslapties šydą ir papasakojo, kokią temą gvildens aktoriai šiame spektaklyje. „Labai įdomi pjesė, parašyta aktorės (Daivos Čepauskaitės), kuri labai gerai praktiškai pažįsta scenos gyvenimą ir nėra tuščių vietų arba beletristikos, vadinamojo plepėjimo. Esama daug dramaturgų, kurie daug prirašę pjesių, kuriose vien tik plepama, nėra jokio veiksmo. O čia labai puiki drama“, – pasakojo režisierius.
Pasak jo, spektaklis – apie žmonių santykius, kaip žmogų yra užvaldęs miesčioniškumas, gyvenimo supratimas, toks kaip „turėjimas“, o ne buvimas. „Žmogui svarbu turėti, o neišbūti gyvenimą su meile, su rūpesčiu, su atsidavimu, su atjauta, su pagalbos rankos ištiesimu. Pjesėje yra daug socialumo, tai, ką pastaruoju metu dažnai matome per televizijos kanalus – pamestų vaikų tema“, – pasakojo V. Milinis.
Paklausus, ar sunku išrinkti pjesę, režisierius patvirtino, jog tai labai sunku. Reikia atsižvelgti į tai, jog gali pritrūkti, pavyzdžiui, vyrų aktorių, kokio amžiaus aktorių prireiks.
Išmokti ne tik eilutes
Ar baiminasi aktoriai kritikos po premjerinių spektaklių, režisierius patikino, jog tai nėra baisiausias dalykas. Nuomonės gi labai išsiskiria – vieniems patinka, kiti gali nesuprasti, nes kitaip žvelgia į vienokio ar kitokio pobūdžio problemas. „Aš renkuosi statyti tokį spektaklį, kurio problemas pats suprantu, tai, kuo aš pats šiuo metu gyvenu, kas mane jaudina. Paskui matai, jog kažkam tai visai neįdomu ir jis pasako, jog tokio spektaklio nestatytų. Taip, kaip aš, pavyzdžiui, nestatyčiau Žemaitės „Trys mylimos“, nes jau mintinai žinau, man nebeįdomu. Ir, žinoma, kiekvienas teatras turi tam tikrus specifinius bruožus“, – sakė režisierius.
Pašnekovas pripažino, jog vienas iš sunkiausių uždavinių yra išmokyti aktorius klausytis vienas kito. Dar ne viskas yra išmokti eilutes, dar reikia ir girdėti, ką sako kolegos.
Ar bus geras aktorius tas, kuris gyvenime yra šmaikštus, nenustygstantis? „Jeigu žmogus įdomus bus gyvenime, tai jam bereiks padaryti „copy-paste“ teatro scenoje. Koks bus aktorius tas žmogus, kuris gyvenime nėra raiškus, išsiskiriantis, ką jis padarys toje scenoje. O tie, kurie labai įdomūs pašnekovai gyvenime, ar nebus vienodi scenoje, mokės pakeisti savo veidą. Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Organika nuginkluoja žiūrovus. Kai aktoriai išeina į sceną ir žiūrovas pamato, kad jie gyvena, labai natūraliai atlieka savo vaidmenis, tuomet tai įtikina ir jį. Scenoje kalbėti lengviau, klausyti yra sunkiau. Jeigu pakartočiau tą patį šimtą kartų, taip pat būtų sunku klausytis, kaip perteikti emociją po šitiek kartų išsakytos tos pačios frazės“, – pasakojo Virginijus.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.