S. Vaineikienės jubiliejaus proga – dovana Palangai

„Palangos atsiminimai“ ir „Pabėgėlės užrašai“. Tokį rašytinį paminklą 130-osioms Stasės Vainiekienės, kurios, kaip ir jos vyro Liudo Vaineikio, Lietuvos ir Palangos istorijoje likę iš vėjų pustomo gyvenimo smėlio neištrinami pėdsakai, gimimo metinėms paminėti pastatė ir tokią štai dovaną skaitytojams įteikė Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, išleidusi ir antradienio vakarą pristačiusi knygą, kurion sudėti rašytojos, visuomenės veikėjos, knygnešės, daraktorės prisiminimai.

Išskirtinis leidinys
„Šiandien mūsų bibliotekoje neeilinė šventė. Mes ne tik pristatome jums dar vieną mūsų išleistą knygą, bet ir paminime iškilios mūsų žemietės Stasės Vaineikienės, kartu su vyru, žinomu visuomenės veikėju Liudu Vaineikiu žadinusios lietuvių tautiškumą, kovojusios prieš lietuviškos spaudos draudimą, pirmojo pasaulinio karo metais su šeima nublokštos į Vidurinę Aziją ir iš ten grįžusios į jau nepriklausomą Lietuvą 130-ąsias gimimo metines“, – tokiais žodžiais antradienio vakarą į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką susirinkusius skaitytojus prabilo jos direktorius Kęstutis Rudys.
Priminęs susirinkusiesiems S. Vainekienės biografiją, K. Rudys pabrėžė, jog pristatomoje knygoje, kurios ištraukas publikai skaitė „Palangos tilto“ žurnalistė Livija Grajauskienė, publikuojama dalis rašytojos memuarų“: „Palangos atsiminimai“ ir „Pabėgėlės užrašai“.
„Rašytojos atsiminimai apie praėjusio amžiaus pirmųjų dešimtmečių Palangą – ir apie patį besikuriantį kurortą, ir apie jo visuomeninį gyvenimą nuo pirmojo lietuviško spektaklio iki lietuviškos spaudos gabenimo ir kitų įvykių, kurių sūkuryje sukosi Vaineikių šeima, – pirmąkart buvo išleisti 1931-aisiais ir tapo bibliografine retenybe. O „Pabėgėlės užrašai“, kuriuose aprašomi įvykiai Lietuvoje ir Vidurinėje Azijoje 1914–1921 metais – pirmojo pasaulinio karo pradžia, revoliucija, gyvenimas svetimoje šalyje ir grįžimas į Lietuvą, – publikuojami pirmą kartą“, – pasakojo direktorius.

Darbo būta nemažai...
Apie tą Palangą, kuri aprašoma „Palangos atsiminimuose“, susirinkusiesiems papasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius, savo pasakojimą iliustravęs to meto nuotraukomis, S. Vainiekienės memuarų ištraukomis ir tą patį laikmetį primenančių taip pat Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos išleistų Aleksandros Šilgalytės prisiminimų citatomis.
Knygos sudarytojų vardu kalbėjusi Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė pajuokavo, jog dabar, kai leidinys jau išvydo dienos šviesą, atrodo, jog jokių sunkumų rengiant jį spaudai lyg ir nebuvę.
„Tačiau išties darbo būta labai daug. Mes patys savo jėgomis kūrėme ir knygos dizainą – nuoširdus ačiū Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjai Miglei Jonaitienei, sukūrusiai leidinio viršelį, – ir kartu su Kraštotyros skyriaus vedėja Bronislava Spevakoviene rengėme S. Vaineikienės atsiminimus spaudai. Turint omenyje, kad rašytoja kūrė praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, teko kiek redaguoti tekstą. Tačiau stengėmės kiek įmanoma mažiau jį keisti – tik tuos žodžius, kurių rašyba akivaizdžiai neatitinka dabartinės lietuvių kalbos normų. Taip pat tikslinome vietovardžius, išnašose pateikėme vertimus, patikslinimus, paaiškinimus. B. Spevakovienė atliko didžiulį darbą nustatydama rašytojos minimų asmenų tapatybę – autorė dažnai pavardes rašė be vardų ar inicialų“, – pasakojo A. Banevičienė.
Į knygos pristatymą direktorės pavaduotoja įtraukė ir S. Vaineikienės anūkę, palangiškę architektę Rūsną Vaineikytę, kuri komentavo knygon sudėtas nuotraukas ir dalijosi savo tėvelio Jurgio Vaineikio pasakojimais apie mamą.

Dalijosi prisiminimais
„Senelių namuose lankydavosi daug garbių to meto žmonių: Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Liudas Gira. Poilsiauti atvažiuodavo Vydūnas, kuris visada atsiveždavo nuosavą savo paties plaukais prikimštą pagalvėlę ir labai rūpindavosi, kad lova būtų teisingai pastatyta atsižvelgiant į energetinius laukus. Tėvelis pasakojo, kad senelė buvo vienu metu ant Vydūno užsirūstinusi, mat jis pagyręs tada dar tik žengiantį didžiojon politikon Hitlerį. Vydūnui patiko, kad šis buvo vegetaras“, – pasakojo R. Vaineikytė, pridūrusi, jog Stasės ir Liudo Vaineikių namo, kurioje vietoje įrengtas skverelis su skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtu L. Vaineikio biustu, durys būdavo atviros visiems: per Velykas ir Kalėdas pas Vaineikius užeiti ir prie vaišių stalo sėsti galėjo kiekvienas palangiškis.
S. Vaineikienės anūkė savo ir brolių vardu padėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygos išleidimo. Ir visiems, kurie padėjo nupūsti užmaršties dulkes nuo Stasės Vainiekienės atminimo: prieš daugelį metų ne kartą apie Vaineikių šeimą rašiusiam Vitaliui Litvaičiui, knygos „Iš praeities kovų“ kopiją savo laiku padėjusiam gauti (Vaineikių šeimos turėtųjų S. Vaineikienės knygų dalis buvo dingusi) Leonui Mardosui bei, žinoma, Palangos miesto savivaldybei, parėmusiai knygos leidybą, ir viešosios bibliotekos darbščiam ir kūrybingam kolektyvui.