Sergamumas erkių platinamomis ligomis Klaipėdos apskrityje didėja

Atbudusi gamta atneša žmonėms ne vien malonumus. Su ja kartu pabunda ir erkės. Pirmosios erkės Pajūrio regioniniame parke rastos kovo 20 d.
Erkės – tai nariuotakojai, kurie mėgsta drėgnas vietas, vešlią žolę. Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, paplitusi europinė miškų erkė (Ixodes ricinus). Šios erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos. Ligos sukėlėjus erkės perduoda savo palikuonims.
Siekiant išsiaiškinti gamtinius ligų židinius, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka erkių paplitimo, gausumo, aktyvumo, rūšinės sudėties, jų pernešamų ligų epidemiologinės situacijos analizę ir vertinimą. Klaipėdos apskrityje šie stebėjimai vykdomi pastoviuose stebėjimo punktuose – Pajūrio regioniniame parke (Giruliuose) ir Usėnų miške (Šilutės rajone). Be to, vykdomi vienkartiniai erkių stebėjimai miestų parkuose ir poilsio zonose. Erkės stebimos kasmet nuo kovo iki gruodžio mėnesio.
Sergamumo erkių platinamomis ligomis (erkiniu encefalitu ir Laimo liga) didėjimas Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, stebimas jau keletą metų. To priežastimi gali būti globalinis klimato atšilimas, kuris lėmė graužikų ir erkių veisimąsi, pailgino erkių aktyvumo periodą bei jų išplitimą.
2009–2016 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 1284 erkių platinamų ligų atvejai, iš jų 225 – erkinio encefalito atvejai ir 1059 – Laimo ligos atvejai. Kasmet registruojama apie 170 erkių platinamų ligų atvejų. Erkiniu encefalitu 2,5 karto dažniau sirgo vyrai nei moterys, o Laimo liga 44 proc. dažniau sirgo moterys nei vyrai. Beveik 57 proc. susirgusių asmenų užsikrėtimą susiejo su poilsiu, buvimu gamtoje, 30 proc. – su gyvenamąja vieta, 3 proc. – su buvimu užsienyje, 1 proc. – su darbu, 9 proc. – nežinojo.
Patikimiausia priemonė apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu yra skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Vienas patikimiausių apsisaugojimo nuo erkių būdų yra tinkami rūbai: šviesių spalvų, pasiūti iš lygaus audinio ir kaip galima uždaresni, kad erkė nepatektų ant kūno, o patekusią ant rūbų būtų galima lengvai pastebėti. Kita priemonė yra repelentai – erkes atbaidančios medžiagos. Miške rekomenduojama vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą medžiagą. Grįžus į namus reikėtų atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis. Po to rekomenduojama nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko. Aptikus įsisiurbusią erkę būtina ją kuo greičiau ištraukti.
Daugiamečių stebėjimų duomenimis, Klaipėdos apskrityje daugiausia erkių randama Karklėje, 2-oje Melnragėje, Smiltynėje, Giruliuose, Nidoje, Darbėnų miškuose. Paskutiniaisiais metais erkės randamos ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, stadionuose, kapinių teritorijose, paplūdimių žaliosiose zonose ir net miestų mikrorajonų žaliuosiuose želdinių plotuose, nes infekuotas erkes perneša paukščiai, smulkūs graužikai ir naminiai gyvūnai.
Norint apsaugoti miestų mikrorajonų žaliuosiuose želdinių plotus, poilsiavietes, kempingus nuo erkių, būtina jų teritorijoje išnaikinti menkaverčius krūmus, sausuolius, reguliariai pjauti žolę, o nupjovus ją tuoj pat išvežti, praplatinti pasivaikščiojimų takus. Be to, graužikai yra erkių išgyvenimo šaltinis, todėl sistemingas graužikų naikinimas taip pat mažina erkių skaičių.

Brigita KAIRIENĖ
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas