Šilko klubas pakvietė pasidžiaugti „Rudens nostalgija“

Penktadienio vakarą į kurorto viešąją biblioteką gėlėmis nešini rinkosi palangiškiai ir ne tik mūsų miesto gyventojai, suaugę ir maži, gimnazistai ir pradinukai, – žodžiu, visi tie, kas jau spėjo pamilti šį rudenį septynerių metų gimtadienį švenčiančio „Šilko klubo“ narių darbus. Šį kartą tapybos ant šilko vertintojai rinkosi į parodos „Rudens nostalgija“ atidarymą.
„Jūs kiekvieną rudenį mus stebinate bei džiuginate, – į dvylika savo darbus parodoje eksponuojančių „Šilko klubo“ moterų bei klubui vadovaujančią dailininkę, Senosios gimnazijos dailės mokytoją ekspertę Daivą Stonkuvienę kreipėsi Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Miglė Jonaitienė. – Stebinate bei džiuginate ne tik savo produktyvumu – per septynerius klubo gyvavimo metus jau surengta per dvidešimt parodų. Stebinate bei džiuginate temų įvairove ir menine išmone, kiekvienoje parodoje vis naujai suspindėdamos“.
Septintus metus rudens pabaigoje biblioteka kviečia Šilko klubą rengti parodas. Dažniausiai jos būdavo persmelktos artėjančių Kalėdų dvasia. Šiemet gi D. Stonkuvienės suburtos menininkės Jolita Striškaitė, Ilona Šilinskienė, Janina Tiškienė, Donvina Kurlienė, Vilma Andriulienė, Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, Slivija Reinikienė, Jolanta Pakamanienė, Renata Gliaubertienė, Jolanta Jasaitė, Rita Kupienė ir Julija Kairienė pakvietė žiūrovus prisiminti besibaigiantį rudenį.
„Mūsų dažnai klausia, iš kur septynerius metus gyvuojantis klubas semiasi temų darbams ir parodoms – juk tai esą taip sunku... – prakalbo D. Stonkuvienė. – Kartais tai išties lengva nebūna. Tačiau, kai mes susirenkame tapyti ir bendrauti, jos gimsta pačios – iš pradžių aš pasidaliju savo mintimis, o paskui, bekalbant tema temą veja. Tad sumanymų turime dar keleriems metams“.
Kaip sakė klubo vadovė, šįkart parodos temą padiktavo pati gamta. Ruduo šiemet buvęs toks gražus, kad norėjosi jo spalvas perkelti į šilką, kad jos dar ilgai spindėtų darbuose ir šildytų parodos lankytojus.
„Man kartais norisi kokių nors sudėtingesnių temų. Tačiau ne veltui sakoma, kad genialumas yra paprastume. Kartais, kai užsibrėžiame kokią sudėtingesnę parodos temą, darbai gimsta nelengvai. O šįkart, regis, ir kūriniai greitai nutapyti buvo, ir pats rezultatas bent jau mane tikrai džiugina. Aš pati labai myliu rudenį, o ir Šilko klubo narėms, matyt, jo spalvinė gama artima buvo“, – sakė D. Stonkuvienė, pasidžiaugusi, kad paroda patikusi ir žiūrovams. O jų į atidarymą susirinko išties labai daug. Ir, kas taip pat džiugino klubo menininkes, atėjo ir vyresnio amžiaus žmonių, ir gimnazistų. Ir pačių mažiausių būsimųjų menininkų, kurie D. Stonkuvienės vadovaujami taip pat mokosi perprasti tapybos ant šilko subtilybes.
Kas dar džiugina Šilko klubo įkvėpėją? „Tai, kad į mūsų klubą ateina naujų narių. Kaskart, prie mūsų prisijungus naujam žmogui, turime progos savotiškai pasitempti, norisi sugalvoti kažką naujo, kas dar nebuvo išbandyta“, – kalbėjo dailininkė, apžvelgdama parodą. O joje taip pat būta naujovių: be įrėmintų sienas papuošusių paveikslų visa parodų salės erdvė buvo lyg drapiruota šlamančiais nostalgiškojo rudens spalvomis ištapytais lengvo šilko šaliais, į kuriuos žvelgdami parodos lankytojai džiaugėsi pagauta ir taikliai perteikta rudens nostalgija...