Širdis gali susirgti ir nuo nesirūpinimo ja, ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos

 

 

Profesorė Ž. Petrulionienė pateikė oficialią statistiką: „Rizika susirgti šia liga dažniau užklumpa 45 metų sulaukusius vyrus. Tai yra 10 metų anksčiau nei moterys. Moteris miokardo infarktas užklumpa pasibaigus menopauzei, tai yra apie 55 gyvenimo metus“.

Profesorė perspėjo, jog miokardo infarktas ištinka vis daugiau darbingo amžiaus vyrų, o didžiausią nerimą kelia jaunėjantis sergančiųjų amžius.

„Miokardo infarktas ištinka ir 30 metų vyrus. Didėja trombozinių infarktų, kuriuos sukelia rūkymas. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie lemia miokardo infarktą yra aukštas kraujospūdis, kraujo riebalai ir rūkymas. Ligą taip pat lemia antsvoris, užklupęs cukrinis diabetas, stresas, šalies ekonominė padėtis, kuri daugelį veda į neviltį. Svarbiausia, kad visi tikina viską žinantys, tačiau bandyti atsikratyti kažkokių priklausomybių – nesiryžta“, – pažymėjo Ž. Petrulionienė.

Ž. Petrulionienė sakė, jog miokardo infarktą galima įtarti, kuomet žmogus pajunta stiprų skausmą, maudimą, deginimą krūtinės srityje, dažniausiai už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kairiąją ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, viršutinę pilvo dalį.

 

 

„Yra manančių, jog infarktas ištinka tik fizinės veiklos metu. Tai klaidinga nuomonė, kadangi miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje ir jis nepraeina prigulus ar išgėrus namuose rastų medikamentų“, – sakė Ž. Petrulionienė.

Tačiau kaip teigė pašnekovė, yra ir tokių žmonių, kurie miokardo infarkto metu nepatiria jokio skausmo: „Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu. Tokiems ligoniams ši liga diagnozuojama pavėluotai arba atsitiktinai besitiriant sveikatą“.

Taigi pajutus pirmuosius simptomus svarbiausia – nedelsti ir kviestis greitąją medicinos pagalbą arba kuo skubiau vykti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Profesorė patvirtino, jog pirmosios valandos nuo plintančio skausmo pradžios yra pačios svarbiausios, per kurias galima išvengti mirties ir ligos kompiliacijų: invalidumo, paralyžiaus.

„Svarbi kiekviena „auksinė valanda“, – laikraščiui sakė profesorė.

 

 

Miokardo infarktą diagnozuoti padeda minėtieji simptomai ir pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje gydytojas ieško specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių. Ž. Petrulionienė paminėjo, jog miokardo infarkto diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas.

„Svarbu, kad pacientas kuo anksčiau kreiptųsi į ligoninę. Tuomet pavyksta išsaugoti daugiau gyvybingo širdies raumens. Taip pat nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis. Pirmoji pagalba ligoniui iki atvyks gydytojas – išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmo pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį“, – pirmosios pagalbos metodus vardijo Ž. Petrulionienė.

Profesorė atkreipė dėmesį: kitų šalių patirtis rodo, kad nuo miokardo infarkto apsisaugoti galima, o susirgusiems šia liga – prailginti gyvenimą.

„Reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais kovoti. Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti ir nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos“, - laikraščiui sakė Ž. Petrulionienė.

 

 

Lietuvoje dar 1990-1995 metais pradėti taikyti modernūs miokardo infarkto gydymo būdai. „Tuomet šią klastingą ligą pradėta gydyti zonduojant širdį. Pradžioje ši procedūra buvo taikoma tik pavieniams pacientams, patekusiems į Vilniaus širdies chirurgijos centrą. Netrukus imta ruošti kardiologijos specialistus bei ligoninėse imta diegti modernias kardiologines gydymo technologijas. Prisijungė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių Panevėžio ligoninės. Didžiulis postūmis intraveninei kardiologijai plisti Lietuvoje buvo Europos struktūrinių fondų remiamas „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ projektas“, – nueitą kelią įvertino Ž. Petrulionienė.

Lietuvos širdies asociacija šią savaitę kvietė Lietuvos gyventojus apsilankyti renginiuose, kuriuose kardiologai informavo apie miokardo infarkto grėsmę, apsisaugojimo būdus, skaitė paskaitas apie sveiką mitybą bei aktyvią gyvenseną.