Skuodiškiai su palangiškiais bendravo žemaičių tarme

Antradienio vakarą į Palangos miesto viešosios bibliotekos salę rinkosi ir vyresni, ir pusamžiai, ir jauni, ir visai mažiukai, kuriuos atsivedė ar net ant rankų atsinešė tėveliai, žodžiu, tie palangiškiai, kurie myli žemaičių tarmę. Juos pavakaroti sukvietė Skuodo žemaičių draugija, tarmių metų proga parengusi ne tik gimtosios žemaičių tarmės, bet ir valgių pristatymą.
Skuodo žemaičių draugijos pirmininkas, šio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovas Jonas Grušas ir renginio režisierė bei vedėja, laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia Zabitienė atlydėjo visą būrį ne tik žemaitiškai prozą bei poeziją skaitančių ir liaudies dainas dainuojančių didelių ir mažų skuodiškių pulką. Tarp jų buvo tikrų žemaičių, apsakymus bei eiles – o ir dainuojamąją poeziją – rašančių savo gimtąją tarme ir skinančių laurus respublikinių tarmiškos kūrybos konkursuose.
Svečius gražia žemaičių tarme pristatęs Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys pasidžiaugė, kad tarmių metais skuodiškiai į parubežyje tarp Žemaitijos ir Prūsijos esančią Palangą atvežė gyvą žemaitišką žodį – tegu jis Palangoj ir ne naujiena.
Vakarą pradėjusi D.Zabitienė priminė žymaus kalbininko, šviesios atminties Alekso Girdenio, dėjusio pastangas, kad būtų parengtos rašybos žemaičių tarme taisyklės, žodžius, jog tėvynė prasidedanti nuo gimtojo kiemo, o gimtoji kalba esanti ta, kurią išgirstame iš motinos lūpų. A.Girdenis buvo įsitikinęs, jog tikroji gimtoji kalba ir esanti tarmė, kurią išgirstame tik gimę, ji – pasaulio modelis, nepakartojami langai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį.
Vakaro vedančioji bei eilių ir apsakymų žemaičių tarme autorė priminė ir filosofo Krescencijaus Stoškaus žodžius apie tai, jog tarmės esančios kalbos tradicija. Ir nereikia sarmatytis savąja tarme kalbėti. Pasak D.Zabitienės, gal šie filosofo žodžiai paskatino, kad šie metai būtų paskelbti tarmių metais.
„Skuodo rajone gimtoji tarmė nepamiršta. Skuodiškiai ir rašo, ir skaito, ir deklamuoja, ir dainuoja žemaitiškai“, - sakė D.Zabitienė, pakvietusi palangiškius pačius įsitikinti šių žodžių teisingumu.
Nevardysime visų, kalbėjusių, skaičiusių, dainavusių. Pasakysim tik tiek, kad patys nuoširdžiausi aplodismentai lydėjo žemaitiškai kuriančius skuodiškius, mosėdiškius, lenkimiškius ir mažuosius savo tarme dainuojančius bei pasakas ir istorijas porininančius Skuodo rajoninio „Tramtatulio“ konkurso laureatus.
Daugiau nei valandą žiūrovams bei klausytojams žemaitiškai dainavo, eiles skaitė bei pasakas sekė ir net anekdotus pasakojo skuodiškiai. O po ausiai, širdžiai bei dūšiai malonios renginio dalies susirinkusieji buvo pakviesti paragauti atvežtų žemaitiškų vaišių – anot D.Zabitienės, pakaštavoti to, ką žemaičiai svečių sulaukę ant stalo deda.
Palangiškiai skanavo virtų bulvių su lupenomis ir kastiniu sviestu bei spirgyne, pagal ypatingą J.Grušo receptą pamarinuotų lašinukų („Gera užkanda“, - juokavo J.Grušas), cebulynės, naminio sūrio, kitų skanėstų, ir kuo nuoširdžiausiai žemaičių tarme dėkojo puikioms Skuodo gaspadinėms.