Spalio 10 – Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Nuo 1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną ir kiekvienais metais ši federacija skelbia vis kitą aktualią šios dienos temą. Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema skirta vyresnio amžiaus žmonių psichinei sveikatai.
Šių metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 60 metų ir vyresni žmonės sudarė 24 proc. Lietuvos gyventojų. Palangoje 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų yra 27,6 proc. Kadangi mokslas sparčiai žengia į priekį, daugelį nepagydomų ligų išmokta pagydyti, žmonių gyvenimo sąlygos gerėja ir dėl to žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja, visuomenė sensta. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į psichinę vyresnių žmonių sveikatą, norint senstant išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą visose gyvenimo srityse.
PSO psichinę sveikatą apibrėžia kaip vidinę būseną, kurios metu asmuo objektyviai suvokia savo gebėjimus, gali lengvai susidoroti su stresu kasdieninėje veikloje ir produktyviai dirbti, bei sugebėti įsijungti į socialinį aplinkinių gyvenimą. Vyresniame amžiuje dažni veiksniai  sukeliantys fizinius negalavimus yra lėtinis stresas, nerimas ir depresija. Spartėjant gyvenimo tempui bei visuomenės reikalavimams nerimo, streso bei depresijos pasireiškimo kontrolė tampa vis aktualesnė ir vyresniame amžiuje, kai vyksta gyvenimo ritmo pokyčiai. Moterims ypatingai svarbus klimakterinis periodas, šiame periode gali išryškėti kai kurie psichinės sveikatos sutrikimai.
Psichinės sveikatos sutrikimai, kurie dažniausiai ištinka pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmones yra neurozinio spektro (baimė, nerimas, panika, miego, valgymo ir kt. sutrikimai), afektiniai sutrikimai (depresija, manija), demencijos (Alzheimerio liga, multiinfarktinė demencija, ir kt). Normaliai senėjant sulėtėja visi psichiniai procesai, ypač mąstymas, atsiranda lengvas atminties susilpnėjimas, energijos bei poreikių nežymus mažėjimas. Vargina somatiniai negalavimai tokie kaip silpnumas, nuovargis, galvos, širdies skausmai, miego sutrikimai, apetito, svorio pokyčiai. Tačiau visa tai nesutrikdo žmogaus darbingumo bei jo visuomeninio gyvenimo.
Norint gerint vyresnio amžiaus žmonių psichinę sveikatą, reiktų didelį dėmesį skirti fizinio aktyvumo skatinimui. Fizinis aktyvumas pagerina psichinę sveikatą, taip pat  mažina tokių sutrikimų, kaip depresija ar nerimas, tikimybę. Rekomenduojama, kad vyresni žmonės vidutinio intensyvumo fizinei veiklai kasdien skirtų bent po 30 minučių. Taip būtų padidinamas fizinis pajėgumas, stiprinamos ir treniruojamos visos organizmo sistemos. Vidutinio intensyvumo treniruotėms ar tiesiog lėtesniam sportui galėtume priskirti šiaurietišką ėjimą, važiavimą dviračiu ar paprastą mankštą namuose. Vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojamos sporto šakos, kurios reikalauja didelės fizinės įtampos bei ištvermės.
Fizinis aktyvumas yra glaudžiai susijęs su nuotaika ir gera psichikos savijauta. Gera psichinė sveikata leidžia įveikti įprastinį gyvenimo stresą, produktyviai dirbti, taip prisidedant prie savo bendruomenės gyvenimo. Fizinė veikla yra gana efektyvi priemonė kovojant su psichinės sveikatos sutrikimais.
Nemokami šiaurietiško ėjimo mokymai:
spalio 22 d., 17 val.  kviečiame visus, kurie nori susipažinti su šiaurietišku ėjimu, mokymai vyks Palangoje Birutės parke (renkamės prie rotondos).
Būtina išankstinė registracija šiaurietiškoms lazdoms parinkti!
Registracija: tel. (8 46) 234796, mob. 861230176, el. paštas
rasa@sveikatosbiuras.lt