Su Naujaisiais metais!

Skaičiuoja pagal mėnulį

Nors pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai, kalbant apie Naujuosius metus, dažniausiai vartojama sąvoka „kinų Naujieji metai“. Tai – didžiausia pavasario šventė minėtuose regionuose. Tiksli šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Pradžioje žmonės laiką skaičiavo matomu Mėnulio judėjimu, tai yra naudojosi mėnulio fazių kaita ir tik vėliau atsirado pagal saulės judėjimą apskaičiuotas kalendorius, kokį naudoja didžioji pasaulio dalis.

Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų. Atsisveikinę su neramiais 2008-aisiais, kurie atnešė didžiulį žemės drebėjimą, Pekino olimpinės žaidynes ir pasaulinę ekonomikos krizę, kinai iš naujų metų tikisi ramybės, tvirtybės ir sėkmės, kuri vainikuoja sunkų darbą. Būtent tai kinams simbolizuoja Jautis, metų simboliu tapęs po 12 metų zodiako ženklų rato.

Triukšmas ir karnavalai – savaitę

Šie naujieji metai visada prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, didžiosios pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Švenčiama netrumpai – tikroji tradicija sako, kad dvi savaites, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jau tik maždaug savaitę. Dažniausiai tuo metu Kinijoje būna uždarytos visos valstybinės įstaigos, darbuotojai išleidžiami atostogų. Tos dienos pilnos šurmulio, vyksta mugės, karnavalai, skamba muzika ir paleidžiami fejerverkai.

Šviesa – laimės simbolis

Pirmasis vakaras prieš Naujuosius vadinamas „Virsmo vakaru“, paskutinioji diena – „Žibintų švente“. Jos metu visame mieste įžiebiami popieriniai žibintai, vaikai nešasi pačių gamintus, namuose taip pat įžiebiamos popierinės puošmenos, kartais – ir žvakės išskaptuotuose moliūguose. Jaunimui – tai proga pažintims. Vis dar tikima, jog susipažinę „Žibintų dieną“ sukurs darnią sąjungą. Spalvingas Naujųjų metų šventimo periodas turi daug tradicijų, prietarų, taisyklių ir yra labai laukiamas – tiek mažųjų, tiek suaugusiųjų.

Gąsdina pabaisą

Kinų Naujieji metai siejami su daugybe pasakų, mitų ir legendų. Pasak vienos iš legendų, Nianas (kinų kalba – „metai“) buvo pabaisa, žmogėdra, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių. Buvo tikima, kad Nianas bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad pabaisa būdavo gąsdinama fejerverkais ir raudonais papuošimais. Kiniškas žodis „švęsti Naujuosius metus“ pažodžiui reiškia „Niano nuėjimą“. Todėl tradiciniai Naujieji metai pagal mėnulio kalendorių yra pilni triukšmo, raudonos spalvos, fejerverkų, persirengimų.

Daug raudonos spalvos

Artėjant šventei kinai tvarko namus, išmeta šiukšles, nereikalingus, pasenusius daiktai. Septynias dienas po Naujųjų stengiamasi nieko nedirbti ir nevalyti, nes bevalant kartu su dulkėmis iš namų gali būti išvalyta laimė. Prieš Naujuosius kinai kerpasi plaukus ir nagus – tradicijos draudžia pirmosiomis Naujųjų metų dienomis naudotis žirklėmis – tai yra nuolatinių barnių ir konfliktų ženklas. Moterys lopo skyles drabužiuose. Ypatingas dėmesys skiriamas kišenėms, kad „neišbyrėtų turtai“. Namuose ant durų kinai kabinamas hieroglifas „fu“, reiškiantis laimę. Jis yra pakabinamas aukštyn kojomis, nes kinų kalboje išsireiškimas „laimė apsivertė“ reiškia „laimė atėjo“. Ant langų ir sienų klijuojami iš raudono popieriaus iškirpti ateinančių metų gyvūno – šiemet jaučio – formos karpiniai. Daug dėmesio skiriama ir šventiniams patiekalams. Ant kinų stalo per Naujuosius metus būtinai turi būti žuvis. Vien žodžio „žuvis“ tarimas kinų kalboje reiškia laimės linkėjimą. Visi šeimos nariai taip pat kartu gamina koldūnus.

Varguoliams – valstybės pinigai

Kinai naujuosius metus švenčia su artimaisiais, draugais. Vieni kitiems dovanoja ne dovanas, o raudonus vokus su pinigais. Tradicijos nenurodo tikslios sumos, tačiau kinai vengia skaičių 4, kuris jų kalboje skamba panašiai, kaip „mirk“, ir 250, skambėjimu panašaus į žodį „kvailys“. Raudonus vokus gaus ir vargstantys Kinijos gyventojai. Naujametinei paramos programai vyriausybė skyrė 1,4 mlrd. dolerių. Skurdžiausi kaimų gyventojai gaus po 100 juanių (39 litus), o miestiečiai - po 150 juanių (58 litus). Tai yra dosni dovana, nes prilygsta jų mėnesio pajamoms.